Akvakultūra yra svarbus ES mėlynosios ekonomikos elementas ir, jei jos veikla vykdoma tvariai, ji gali būti mažesnį anglies pėdsaką paliekantis baltymų šaltinis. Nustatėme, kad pastaraisiais metais ES akvakultūros strateginė sistema pagerėjo. Tačiau kai kuriose pagrindinėse nacionalinėse aplinkos strategijose į akvakultūrą tinkamai neatsižvelgiama, o valstybių narių teritorijų planavimo ir licencijavimo procedūromis vis dar trukdoma ją plėtot. Nors 2014–2020 m. laikotarpiu akvakultūrai skiriamas ES finansavimas labai padidėjo, lėšų buvo įsisavinta palyginti nedaug, o projektų atrankos kriterijai buvo negriežti. Tuo laikotarpiu ES akvakultūra buvo vystoma nedaug ir nėra patikimų rodiklių, pagal kuriuos būtų galima stebėti sektoriaus tvarumą arba padidinto ES finansavimo indėlį.
Su ataskaita galite susipažinti ČIA