Lozanoje, Šveicarijos mieste prie Ženevos ežero, sausio 9- 12 d. vyko bene stambiausia gyvulininkystės paroda Europoje – SWISS EXPO 2019.
Parodoje lankėsi Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius, Žemės ūkio rūmų Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkas, Žemės ūkio rūmų tarybos narys Edvardas Gedgaudas ir sutiko pasidalinti įspūdžiais.
Lietuviai nedaug žino apie šią parodą. Kaip ją apibūdintumėte?
Tai tarptautinė, viena stambiausių veislinių gyvulių parodų Europoje. Įdomu, kad paroda vyksta ne šalia miesto, o pačioje Lozanoje, beveik miesto centre. Šįmet ji surengta jau 23 kartą. Į šią parodą susirenka galvijininkystės profesionalai. Dalyvauja daug ūkininkų, bet labai daug dėmesio skiriama ir gyvulininkystės populiarinimui, švietimo programai, todėl parodoje dalyvauja labai daug ir su šia ūkio šaka mažai susijusių Šveicarijos gyventojų. Pastebėjau, kad parodoje lankosi labai daug vaikų. Grupė po grupės. Jiems skirta speciali programa, jie vaišinami pienu.
Kiek parodoje dalyvių, iš kokių šalių?
Dalyvių skaičius įspūdingas. Kaip jau sakiau, tai – bene stambiausia gyvulininkystės paroda Europoje. Šįmet dalyvavo per 400 gyvulių veisėjų iš Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos, Liuksemburgo, Italijos ir net Suomijos bei kitų Vakarų Europos šalių.
O kiek demonstruota gyvulių?
Sunku net įsivaizduoti – net 1487 karvės ir telyčios. Įvairių veislių, tačiau didžiausią jų dalį sudarė holšteinai.
Kokia paroda be geriausiųjų rinkimo. Kokios veislės gyvulys buvo pripažintas gražiausiu, geriausiu ir kodėl?
Nominacijos buvo labai įvairios, pavyzdžiui, pagal amžiaus grupes. Tačiau iš visų kategorijų gražiausia ir vertingiausia buvo išrinkta holšteinų veislės karvė. Štai šveicarai pristatė vieną produktyviausių karvių, kuri per savo gyvenimą (gimė 2004 m.) jau buvo davusi 127 333 kg pieno. Jos produktyvumas – 13 439 kg per metus. Taip pat buvo pristatyta holšteinų veislės karvė iš Prancūzijos, kurios primilžis siekė 17 tūkst. t per metus. Yra ką pamatyti, yra apie ką pagalvoti.
Taigi visus eksponatus apžiūrėti neužteko laiko?
Teko pasirinkti.
Kuo parodoje dalyvavusiems ūkininkams svarbi ši paroda?
Atkreipiau dėmesį, kad ūkininkams ši paroda yra tarsi sportininkams olimpinės žaidynės. Pavyzdžiui, žinau suomį ūkininką, kuris į parodą atsivežė tris gyvulius. Kelias tolimas, sudėtingas, daug išlaidų, tačiau ūkininkas norėjo dalyvauti. Azartas.
Kokia prasme azartas? Vyksta varžybos?
Taip ir ne bet kokios, o labai įtemptos. Yra vertinamos gyvulių grupės, pavyzdžiui, nuo trijų iki dvidešimt. Išrenkamas kiekvienos grupės laimėtojas, po to iš šių atrinktų renkamas geriausias. Kelias iki apdovanojimų sunkus ir ilgas, tačiau, matyt, atsiperka. Gyvuliai vertinami pagal eksterjerą, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į karvės tešmenį, jo formą, į spenių išsidėstymą. Pastebėjau, kad vertinimo komisija labai vertino gyvulių funkcionalumą. Vertinimo komisija stebi, kaip gyvuliai fiksuoja tam tikras pozas, kaip eina, ar teisingai stato kojas. Yra daug niuansų. Pastebėjau, kad kai kurie varžybose pralaimėję ūkininkai trumpam nusimena, net vertinimo komisijai teikia protestus, aiškinasi, kodėl komisija priėmė būtent tokį, jį netenkinusį sprendimą.
Ar sudėtinga gyvulius paruošti tokiai parodai?
Yra numatyta tvarka, taisyklės. Pavyzdžiai, gyvuliai prieš parodą turi būti specialiai kerpami, kad būtų išryškinami jų privalumai. Išrinktiems gyvuliams numatytos foto sesijos, taigi jie patenka į katalogus. Apskritai – tai yra tarsi specifinis verslas.
Ar Lietuvoje turime gyvulių, kuriuos galėtume demonstruoti tokio lygio parodoje?
Turime tokių gyvulių ir neliktume paskutinėse vietose. Kai kurie lietuviai ūkininkai jau sugeba užauginti išskirtinio eksterjero gyvulius.
Bet nedalyvauja tokio lygio parodose. Kokios priežastys: neturime tradicijų, trūksta žinių, pinigų?
Išlaidų daug, nes ūkininkai šioje parodoje dalyvauja savo lėšomis.
Kas dar jums, kaip gyvulių veislininkystės specialistui, krito į akis?
Ne tik ūkininkų varžymosi azartas, bet ir ypatinga jų meilė atsivežtiems gyvuliams, sugebėjimas juos paruošti parodai ir jų priežiūra jau parodoje, rengiantis numatytiems pasirodymams.
Ką svarbaus ir naudingo parodoje galėjo pamatyti lietuvis ūkininkas, galvijų augintojas?
Galėjo pamatyti, kuria kryptimi turėtų eiti gyvulių veislininkystė. Tai – gyvulininkystės ateitis, gal net mados. Parodoje dalyvaujantys ūkininkai stebi savo varžovus ir koreguoja savo veiklą.
