Vasario 24-25 d. Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“ surengta įspūdinga paukščių paroda, kurioje buvo eksponuojami net 58 veislių paukščiai: įvairios vištos, antys, žąsys, kalakutai, balandžiai, putpelės. Pristatyta 250 naminių paukščių ir 4 triušiai. Parodą gausiai lankė ne tik paukščių augintojai, bet ir miestelėnai su smalsiais vaikais.
Parodoje vaikai norėjo paliesti paukščius, daugiau sužinoti. Į gausybę užduodamų klausimų reikėjo atsakyti ir tėvams, ir patyrusiems paukščių augintojams. Buvo girdėti iš vaikų lūpų: „Kokia čia veislė?“, „Kiek sulesa tokio milžiniško dydžio žąsys?“, „Mama, ar galiu aš gaidį nusipirkti?“.
Pristatyta karališka ir didinga Bramų vištų veislė, nykštukinės Šabo vištelės, kilusios iš Japonijos. Nepaprastomis plunksnomis žavinčios skudurinės žąsys, milžiniškos prancūziškos Tulūzų žąsys. Lietuvos gyvasis nacionalinis paveldas: vištinės žąsys ir lietuviškų veislių balandžiai.
Vienas iš parodos akcentų – karo balandžiai. Tai – balandžių veislė, kuri nešiojo žinutes pasauliniuose karuose.
„Karo balandžiai arba kitaip vadinami pašto balandžiai šiuo metu laiškų nebenešioja, tačiau vyksta įdomus balandžių sportas. Treniruojami balandžiai skrenda distancijas nuo 100 km iki 1000 km. Šis sportas populiarus Europoje, o neseniai Olandijoje surengta pašto balandžių Olimpiada“, – informuoja Lietuvos balandžių sporto federacijos pirmininkas Jaroslav Požarickij.
Mažiesiems parodos lankytojams paukščių augintojai įrengė „Paukščių kiemelį“, kuriame eksponavo dirbtinio intelekto piešinius tema „Naminiai paukščiai ir technologijos“, o lankytojai mielai fotografavosi ne tik su naminiais paukščiais, bet ir su piešiniais.
„Iš kur atsiranda kiaušiniai? Ar pavyks atskirti vištą nuo anties, ar žąsies? Čia painu buvo ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Įsitikinome, kad nemaža dalis parodos lankytojų nėra matę paukščių gyvai, o žemės ūkio produkciją pažįsta tik iš prekybos centrų lentynų. Taigi mūsų paroda suteikė galimybę susipažinti su veisline paukštininkyste gyvai ir iš arčiau, todėl manau, kad tai buvo ir puiki edukacinė priemonė ne tik mažiesiems parodos lankytojams, bet ir jų tėveliams“, – sakė Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos pirmininkas Linas Petraška.
Paroda – tai puiki galimybė susirasti naują plunksnuotą draugą, įsigyti inkubacinių kiaušinių, o gal net ir viščiukų. Deja nemažai daliai pirkėjų teko nusivilti, nes jau pirmąją parodos dieną didžioji dalis buvo išgraibstyta. Ir tai natūralu, nes pavasario laikas, kai paukščiai atrinkti ir paruošti perėjimo sezonui.
„Bramai viena didžiausių vištų veislių. Paukščiai įspūdingi! Nepaisant dydžio, jie labai švelnūs ir nėra labai reiklūs, todėl tinka auginti ir pradedantiesiems augintojams, ir net vaikams“ – pasakojo Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos aktyvus narys Irmantas Švedarauskas.
„Stebina išlikusių lietuviškų naminių balandžių įvairovė. Vieni puikiai skraido, kiti gali atlikti akrobatinius šuolius ore arba yra gražios figūros, trumpučiais snapais. Bet lietuviškoms balandžių veislėms yra iškilusi išnykimo grėsmė, nes kai kurių likę mažiau negu keletas dešimčių veislės atstovų “ – sakė Dekoratyvinių balandžių augintojų asociacijos prezidentas Ramūnas Naruševičius.
Apie kiaušinių naudą
Kiaušinius žmonės vartoja jau tūkstančius metų, tai yra vienas populiariausių maisto produktų visame pasaulyje, kurį rastume daugumos mūsų namų šaldytuvuose.
Kiaušiniai yra vienas maistingiausių maisto produktų. Vidutinio dydžio kiaušinyje galima rasti ~ 75 proc. vandens, po 12 proc. baltymų ir riebalų (lipidų), vitaminų ir mineralinių medžiagų, trynyje – geležies, vitaminų A ir D, fosforo, kalcio, tiamino ir riboflavino, baltyme – vertingų aminorūgščių, natrio, sieros, chloro, kalio, B grupės vitaminų. Tačiau, kiaušiniuose taip pat galima rasti ir cholesterolio, kurio didesnis kiekis nerekomenduojamas maisto racione. Kita vertus, kiaušinyje daug amino rūgšties – cholino, kuris trukdo cholesteroliui kauptis ant kraujagyslių sienelių.
Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius?
- galiojimo datą – parduotuvėse kiaušiniai gali būti parduodami iki 21 dienos nuo padėjimo
- perkant kiaušinius, atkreipkite dėmesį į galiojimo datą, kuri yra pateikiama ant produkto pakuotės. Kiaušinių tinkamumo vartoti terminas 28 dienos – tiek laiko kiaušiniai išlaiko savo vertingiausias savybes
- perkant neženklintus kiaušinius tiesiogiai iš ūkininkų pasiteiraukite, kiek vištų laiko, ir turėkite galvoje, kad dauguma vištų deda po vieną kiaušinį kas 24–26 val.
- įvertinkite kiaušinių išvaizdą – ar jie švarūs, ar lukštai neįskilę, be deformacijų, pašalinių medžiagų ar kvapo. Ant šviežio kiaušinio lukšto yra natūrali matinės spalvos apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Senų kiaušinių paviršius tampa blizgus, ypač į tai būtina atkreipti dėmesį perkant kiaušinius turgavietėje
- Tinkamiausias vartoti kiaušinis – praėjus 24 val. po padėjimo, kadangi pirmą parą kiaušinis turi subręsti ir geriausias yra iki 9 paros. Įdomus faktas, jog ES teisės aktai numato, kad tokie kiaušinai gali būti ženklinami su žodžiu ,,ekstra“ arba ,,ekstra švieži“, tačiau Lietuvoje, kiaušinių gamintojai šiuo metu tokių kiaušinių nesiūlo.
Nuo ko priklauso kiaušinių kokybė ir maistinė vertė?
Moksliniais tyrimais patvirtinta, jog narvuose laikomų vištų kiaušiniuose yra keliais gramais mažiau baltymų, negu laisvai ir ant kraiko laikomų vištų. Laisvai laikomų vištų kiaušiniuose, palyginti su kitais, yra daugiau jodo, šiek tiek mažiau vitaminų A ir E, bet daugiau vitamino D ir biotino. Todėl galima daryti išvadą, kad kiaušinio maistinė vertė daugiausiai priklauso nuo to, ką vištos lesa.
Kiaušinių kokybė ir maistinė vertė taip pat priklauso ir nuo nuo jų šviežumo, todėl norėdami gauti šviežesnį ir vertingųjų maistinių savybių išsaugojusį kiaušinį – rinkitės vietinius, nedideliais atstumais vežtus ir per dieną ar dvi prekybininkų lentynas pasiekiančius kiaušinius. Lietuvos vartotojai gali pasirinkti ir tų gamintojų produkciją, kurie savo ūkiuose įdiegę pažangius gerovės standartus atitinkančius paukščių auginimo metodus ir naudoja lesalus be genetiškai modifikuotų organizmų, paukščių auginimo cikle nenaudoja antibiotikų ir pan.
Kiaušiniai taip pat paženklinami tam tikru kodu, todėl primename ant kiaušinių esančių raidžių ir skaičių kombinacijų paaiškinimą:
Įsigytų kiaušinių kokybė ir jų tinkamumo vartoti laikas priklauso nuo laikymo sąlygų ir temperatūros, kuo temperatūra aukštesnė, tuo kiaušinių trumpesnis tinkamumo vartoti terminas. Labai svarbu vengti staigių temperatūros svyravimų, kad ant kiaušinio lukšto nesusidarytų drėgmės kondensatas. Klaida, kurią daro dažnas – nusipirkus kiaušinius, jų plauti nereikia. Vanduo pažeidžia apsauginę lukšto plėvelę, kuri dalinai apsaugo kiaušinį nuo ant lukšto buvusių mikroorganizmų patekimo, todėl nuplovus kiaušinį sutrumpinsite jo galiojimo laiką. Kiaušinius privaloma plauti tik prieš juos naudojant maistui, tiek maisto gamybos įmonėse, tiek namų sąlygomis. Kiaušinius rekomenduojama laikyti šaldytuve, nes taip lėtėja bakterijų dauginimasis ir augimas ant lukšto, tai sumažina ar padeda išvengti jų patekimo į kiaušinį. Kiaušinius laikykite gamintojo pakuotėje – žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu, o pakuotė gali būti ir informaciniu šaltiniu, sekant kiaušinių gamintojų nustatytą galiojimo terminą.
Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos pirmininko Lino Petraškos informacija ir nuotraukos