Kooperacijos nauda akivaizdi, tačiau kai kurie šalies ūkininkai tai supranta tik patyrę nuostolius, bandydami kai kuriuos darbus atlikti savarankiškai. Kodėl taip nutinka, dėl ko ir kiek prarandama ir kokie vis dar neišnaudojami kooperavimosi rezervai? Į šiuos klausimus atsako kooperatinės bendrovės „Baltic cattle“ direktorius Alvydas Pečiulaitis.
Pastaraisiais metais iš pienininkystės sektoriaus pasitraukiantys ūkiai dažnai renkasi mėsinę galvijininkystę. Ar šie ūkininkai supranta kooperacijos naudą, ar kreipiasi į jus patarimų?
Žinau ne vieną atvejį, kai ypač pradedantys mėsinių galvijų augintojai bando rinkoje išsilaikyti patys. Užauginę pirmą ir antrą grupę gyvulių jie vis dar bando patys ieškoti supirkėjų, arba priimti pačių supirkėjų pasiūlymus. Ir tuo naudojasi galvijus superkančios ir parduodančios kompanijos ar privatūs asmenys. Turime laisvą rinką, todėl tuo naudojasi ir galvijų supirkėjai iš kitų šalių, pavyzdžiui, lenkai bei italai patys ieško parduodančių galvijus.
Kodėl mūsų ūkininkai susigundo jų pasiūlymams? Gal todėl, kad tokie perpardavinėtojai – supirkėjai tuoj pat sumoka į delną, nereikia laukti atsiskaitymo?
Tai ne pagrindinė priežastis. Pavyzdžiui, mes, „Baltic cattle“, iš karto sumokame 70-80 proc. sutartos kainos, o likusią – per 1-2 savaites, t.y. įvykdę sandorį. Ir dažniausiai mes sumokame daugiau nei supirkėjai iš kitų šalių.
Tai kokios mintys verda tokių ūkininkų galvose, kokie įtarimai?
Deja, kai kurie ūkininkai nesupranta, kuo skiriasi kooperatyvas nuo privačių supirkėjų, ypač iš kitų šalių. Kooperatyvas už atliekamas paslaugas pasilieka tik 10-15 ct už kilogramą, bet ūkininkai užmiršta, kad galvijus parduodami kooperatyvams jie turi galimybę uždirbti daugiau.
Kur tie rezervai?
Nors Lietuvoje auginama vis daugiau galvijų, tačiau vien todėl, kad lietuviai ūkininkai nesugeba susikooperuoti, dalį pelno nugriebia perpardavinėtojai iš kitų šalių. Apmaudu, nes tokiu atveju praranda tiek mūsų ūkininkai, tiek valstybė, prarandanti dalį mokesčių. Rezervai – galėtume gauti didesnę supirkimo kainą, jeigu sugebėtume pasiūlyti daugiau galvijų.
Eksporto rinkose mūsų galvijai turi paklausą?
Taip. Pavyzdžiui, pernai bulgarai mūsų prašė parduoti angusų veislinių telyčaičių. Pasirašėme sutartį ir jiems pardavėme per 300 veislinių telyčaičių. Beje, šį pirkimą bulgarų ūkininkams parėmė Bulgarijos vyriausybė. Ši žinia labai greitai pasiekė kaimyninės Rumunijos ūkininkus – sulaukėme šios valstybės prašymo sudaryti sutartį dėl daugiau nei 600 galvijų pardavimo. Pirmą galvijų partiją jau nuvežėme, atsiliepimai labai geri ir jie norės sutartį dar pratęsti. Tačiau mes turime pateikti reikiamą kiekį galvijų. Daug mažiau gautume rinkoje pasiūlę mažiau galvijų. Tai ir yra konkreti kooperacijos nauda. Joks privatus supirkėjas neturi galimybių sukaupti daug vienos veislės ir aukštos kokybės galvijų. Tai gali tik kooperatyvai.
Iš kooperatyvo ūkininkai gali gauti naudos ne tik realizuodami užaugintus galvijus?
„Baltic cattle“ priimame ūkininkų užsakymus ir atvežame pageidaujamų veislių galvijų iš Vokietijos, Čekijos, Danijos, Prancūzijos – tiek telyčaites, tiek bulius – būsimus reproduktorius. Užsakovams ūkininkams mes net siūlome važiuoti kartu – patiems dalyvauti perkant galvijus. Tokia kelionė naudinga ir tuo, kad ūkininkai mato, kaip auginami galvijai, kuo šeriami.
Taigi kooperatyvas užsiima ir konsultavimu?
Tokios konkrečios žinios labai svarbios ypač pradedantiems auginti mėsinius galvijus. Gerai yra turėti teorinių žinių, tačiau labai svarbu ir viską pamatyti savo akimis. Nemokantiems kalbų mūsų specialistai būna vertėjais, paaiškina visus niuansus. Beje, mes sulaukiame labai daug pasiteiravimų telefonu, ūkininkai teiraujasi nuo ko pradėti, į ką atkreipti dėmesį.
Dalyvaujate LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ veikloje. Kokia kooperatyvui nauda?
Nauda labai konkreti. Gauname naujausią informaciją apie galimybes pasinaudoti kooperatyvams numatytais projektais, diskutuojame apie kooperatyvams kylančias problemas, aptariame rengiamų įstatymų projektus, pateikiame savo pasiūlymus. Kiekvienam kooperatyvui savarankiškai tai atlikti būtų sudėtinga, brangiau kainuotų ir efektyvumas būtų prastesnis. Tai – irgi kooperacijos nauda.