Kaimo jaunimas – kaimo ateitis. Todėl šiandien jau būtina žvelgti į ateitį ir planuoti kaimą po dešimties, dvidešimties, trisdešimties metų. Smagu matyti jaunimą, kuris mato perspektyvą kaime ir savo ateitį sieja su žemės ūkio verslu. Siekiant įsikurti, ar modernizuoti ūkį, o gal pradėti verslą kaimo vietovėje, ar pasinaudoti kokia kita parama yra skirta ne viena Lietuvos kaimo plėtros programos priemonė. Tai puiki galimybė, kuria gali pasinaudoti idėjų turintys žmonės kaime. Prisijunkite ir Jūs ir pasinaudokite KPP teikiamomis galimybėmis.
Kaip Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas vertina Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą?
„Prie jo esu praleidęs ne tik daug dienų, bet ir naktų, nes, iš ministerijos gavus klausimo medžiagą, aptarimui reikėdavo pasiruošti. Į diskusijas susirinkdavome su labai skirtingomis nuomonėmis. Vieša paslaptis, kad socialiniai partneriai yra susiskaidę: smulkieji – stambieji, grūdininkai – gyvulininkai ir kt. Ką ministras gerai padarė, tai susodino prie bendro stalo. Džiaugiuosi, kad toje komandoje, kurioje buvo atstovai iš Žemės ūkio rūmų organizacijų, Ūkininkų sąjungos, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos, kažkaip sugebėjome logiškai ir be emocijų dirbti. Sugalvota tikrai gerų dalykų, nors Strateginio plano vertinimai įvairiapusiški. Ir man pačiam jis šiandien patinka apie 80 proc., tačiau turbūt nerasime tokio, kuris būtų patenkintas šimtu procentų. Tai normalu.
Turėtume žiūrėti globaliai. Pagrindinis tikslas sugalvotas ne Lietuvos, Žaliasis kursas ir keliami didesni aplinkosauginiai reikalavimai yra Europos Sąjungos bendra politika. Esame ne tik ūkininkai, bet ir piliečiai. Galėsime didžiuotis kurdami geresnę, švaresnę aplinką, sveikesnį produktą, ilgainiui užtikrinsime ilgesnę gyvenimo trukmę. Taip, dėl bendrų tikslų turėsime pasistengti, gal truputį derliai sumažės, gal įprastą įrangą reikės pakeisti.
ES iškelti tikslai bendri visai Europai. Lietuvoje kai kuriais atvejais perlenkiamos ribos, pasitaiko, kad bandoma taikyti aukštesnį standartą negu ES. Dėl to diskutavome. Tačiau didžiąja dalimi mums pavyko dėl tų dalykų susitarti.
Apskritai Strateginį planą vertinu teigiamai. Turbūt svarbiausias neigiamas dalykas yra laikas: jau nuimamas derlius, po mėnesio prasidės sėja, o kokie bus reikalavimai – ūkininkai dar nežino, negali priimti sprendimus. Tas kelia neigiamą ūkininkų emociją. Galima kaltinti ministeriją ar asociacijas, kad jos dėl Strateginio plano kelia daug klausimų. Vis dėlto geriau viską išsiaiškinti ir išsigryninti detales, užuot paskui sakius, kad blogai padaryta”, – pažymi LJŪJS vadovas Vytautas Buivydas.