Spalio 30 d. Žemės ūkio rūmuose lankėsi „Kurk Lietuvai“ konsultantai Vėjūna Žalalytė ir Tomas Jankus.
Konsultantai domėjosi ūkininkų kooperacijos mokymų ir konsultavimo sistema. Vėjūna Žalalytė ir Tomas Jankus, atlikę kai kuriuos tyrimus, apklausę ūkininkus, sudalyvavę LR ŽŪR seminaruose kooperacijos klausimais, pažymėjo, kad kooperacijos mokymai ir konsultavimas Lietuvoje vyksta fragmentuotai, o kooperacijos žinių sklaida nepakankamai pasiekia ūkininkus. 2015, 2016 ir 2018 m. kooperacijos mokymų nebuvo vykdoma.
Kaip informavo T.Jankus, šalies visuomenė nėra linkusi bendradarbiauti, nes Lietuvos bendradarbiavimo aplinkos indeksas yra tik 0,48, kai pvz., Suomijoje, Norvegijoje -2,4; Švedijoje, Olandijoje – 2; Vokietijoje -1, 8.
Vėjūna Žalalytė pažymėjo, kad Lietuvoje žinių perdavimo ir informavimo veiklos finansavimas nėra orientuotas į kooperatyvų plėtrą, o „minkštosioms“ paramos priemonėms – informavimui ir konsultavimui 2014-2020 m. iš KPP priemonės buvo skirta 2,7 proc., kai tuo tarpu ES šalių vidurkis siekia – 3,6 proc.
Tad kyla klausimas, ką daryti, kaip sukurti sėkmingą ir kokybišką kooperacijos žinių sklaidos modelį, kuris būtų patrauklus ir naudingas bei įtraukiantis žemdirbius ir kaimo gyventojus kooperuotis.
Europos Komisija ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkai rekomenduoja skirti didesnį dėmesį gebėjimų stiprinimui – organizuoti kokybiškus, aktualius ir įtraukius mokymus; taikyti naują žinių sklaidos būdą – „mokymąsi darant“; teikti informaciją ir mokymus, atsižvelgiant į ūkininkų kompetencijas.
Lietuvoje tik 12 proc. ūkininkų dalyvauja kooperacijos procesuose, kai tuo tarpu Prancūzijoje – 94,6% darbuotojų dirba kooperatyvuose, Austrijoje – 90,7%, Airijoje – 74,8%, ir būtent šiose šalyse produktyvumas yra didesnis lyginant su kitomis ES šalimis.
Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė informavo, kad LR ŽŪR vykdo Konsultavimo programą, kurioje – 17 temų. Iš šių temų 2 temos yra skirtos kooperacijai – Parama žemės ūkio veiklos subjektų bendradarbiavimui ir Kooperacija žemės ūkyje: tikslai ir geroji patirtis bei nauda. Kooperatyvo steigimas, veikla ir paramos galimybės. Net 14-oje temų, pagal žemės ūkio sektoriaus sritį yra integruotos potemės apie kooperacijos ekonominę naudą ir pristatomi gerieji pavyzdžiai Lietuvoje.
Įgyvendinant Konsultavimo projektą nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki gruodžio 13 d. 34 šalies savivaldybėse LR ŽŪR suorganizuos 212 konsultacinių renginių – seminarų, kuriuose dalyvaus ne mažiau kaip 2 544 žemės ūkio veiklos subjektai. Kooperacijos žemės ūkyje plėtros klausimais bus suorganizuotas 41 seminaras, o kooperacijos nauda turėtų pasiekti ne mažiau kaip 492 dalyvius. Taip pat LR ŽŪR konsultantai teikia individualias konsultacijas kooperacijos žemės ūkyje plėtros klausimais: teisinė pagalba, paraiškų paramai gauti reikalavimai, palankesnės tiekimo ir produkcijos realizavimo galimybės, kooperatyvų narių interesų atstovavimas ir kt.
Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė pažymėjo, kad žemės ūkio kooperatyvų steigimas patiria vadybinių, ekonominių, socialinių ir psichologinių trikdžių. Pagrindiniai veiksniai, trukdantys plėtoti kooperaciją žemės ūkio veikloje yra ūkių nenoras dėti papildomų pastangų ir investicijų dėl sunkiai apčiuopiamos kooperatyvų naudos. Tiek žemdirbiai, tiek visuomenė Lietuvoje dar stokoja žinių apie kooperatyvus ir jų veiklą. Kuo daugiau žemės ūkio dalyvių supras, kad kooperatyvai yra realiausia žemės ūkio rinkos demonopolizavimo ir žemės ūkio produktų gamintojų lygiateisiškumo įtvirtinimo joje priemonė, kad be kooperatyvų smulkieji žemės ūkio subjektai rinkos sąlygomis išgyventi nepajėgs, o valstybės teikiama parama negalės būti veiksminga, tuo greičiau jie taps ryžtingais kooperatyvų šalininkais.
„Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją Lietuvos ūkininkams kitų ES valstybių narių atžvilgiu, stiprinti pripažintų žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) vaidmenį maisto tiekimo grandinėje, reikalingos ypatingos sąlygos, kad žemės ūkio kooperatyvai būtų patrauklūs – plėstų naujų narių ratą bei galėtų sėkmingai vykdyti veiklą, įgyvendinant fundamentalius kooperacijos tikslus bei principus. Šių tikslų vedami LR ŽŪR specialistai nuolat teikia įstatyminės kooperacijos bazės tobulinimo pasiūlymus, deda visas įmanomas pastangas jų viešinimui per mokymo įstaigas, savivaldybių administracijas, įvairių seminarų, mokymų bei tikslinių renginių metu. Be to, LR ŽŪR aktyviai dirba Kooperacijos komitetas, kuriam vadovauja Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas ir Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno gėlė“ vadovas Jonas Kuzminskas“, – informavo A. Žliobaitė.
LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus lektoriai – konsultantai Laima Buitkienė ir Modestas Rezgys akcentavo kooperacijos mokytojų – praktikų kompetencijos svarbą, kooperacijos ekonominę naudą ūkininkams pateikti patraukliai ir suprantamai bei skleisti bendradarbiavimo ir kooperacijos žinią per gerąsias praktikas ir edukacijas nuo vaikų darželio, taip kaip yra organizuojamas ugdymas ir profesinis orientavimas pažangiose ES šalyse.