2022 m. rugsėjo 12 d. Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) bendradarbiaudama su Žemės ūkio rūmais, Raudondvario dvare organizavo informacinį renginį „Pluoštinių kanapių verslo dalyvių interesų atstovavimas pasitelkiant NVO ir žemdirbių savivaldos galimybes“.
„KAPVIA yra Žemės ūkio ministerijos socialinis ir ekonominis partneris, Žemės ūkio rūmų narys, aktyviai dalyvauja mokslo ir studijų slėnio „Nemunas“ veikloje. KAPVIA telkia pluoštinių kanapių verslo dalyvius bendrai veiklai siekiant kanapių verslo tvarios pažangos ir aukštos pridėtinės vertės, organizuoja švietėjišką veiklą ir skleidžia visuomenei šio verslo socioekonominę naudą ir indėlį į klimato kaitos švelninimą“, – informavo KAPVIA direktorius Rimantas Čiūtas.
Informaciniame renginyje KAPVIA nariai ir svečiai susipažino su organizacijos tikslais ir pagrindinėmis veiklos kryptimis: bendradarbiaujama su žemės ūkio ministerija diskutuojant įvairiais klausimais dėl kanapių verslo teisinės aplinkos gerinimo; aktyviai dirbama žemės ūkio rūmų taryboje ir palaikomi ryšiai ne tik su ŽŪR administracijos darbuotojais, bet ir su ŽŪR nariais, su kuriais kuriomis yra derinama pozicija dėl svarbiausių kaimo plėtros ir žemės ūkio vystymo uždavinių sprendimo rengiant ES naujojo programinio laikotarpio strateginį žemės ūkio planą; KAPVIA taip pat aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos kaimo tinklu (LKT) – baigia įgyvendinti LKT finansuojamą trečiąjį projektą ir yra pateikusi paraišką ketvirtajam projektui; svarbi KAPVIA partnerystės ryšių kryptis – bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis. 2020 m. gegužės 12 d. sudarė 3 metų trukmės Jungtinės veiklos sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru įgyvendinti ŽŪM finansuojamą mokslo tyrimų projektą „Pluoštinių kanapių produktų, kaip organinės anglies kaupiklių ilgalaikiuose produktuose ir dirvožemyje, įvertinimas ir parengimas jų taikymui pagal TKKK metodiką ŠESD apskaitoje“; 2020 m. spalio 8 d. KAPVIA sudarė bendradarbiavimo sutartį su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija dėl paramos įgyvendinant EIP projektą „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“ ir aktyviai dalyvauja įgyvendinant šį projektą; Bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija 2020 m. buvo organizuotas tarptautinis renginys „Cannabis Hub.LT-2020“, kurį sudarė pluoštinių kanapių verslo inovacijų paroda, išankstinių sandorių mugė ir tarptautinė konferencija. Šiais metais analogiškas renginys bus surengtas lapkričio 11-12 d. Informacinio renginio dalyviai aptarė „Cannabis Hub.LT-2022“ organizavimo klausimus.
„KAPVIA, remdamasi mokslo rezultatais, propaguoja pluoštinių kanapių verslo galimybes gerinant gyventojų aprūpinimą biologiškai vertingais maisto produktais (kanapių baltimais ir aliejumi), taip pat sprendžiant žemės ūkio ŠESD emisijos mažinimo uždavinį. Šioje srityje KAPVIA dalyvauja valstybinės dekarbonizacijos programos „Misija nulis“ darbo grupės veikloje ir yra pateikusi tris pasiūlymus.
Renginys organizuotas pagal ŽŪR projektą „Žemdirbių savivaldos stiprinimas“ įgyvendinamo pagal nacionalinės paramos žemdirbių savivaldai stiprinti teikimo taisykles. Lėšas projektui įgyvendinti skiria Žemės ūkio ministerija.
****
Lietuvos rinkoje vis labiau populiarėja pluoštinių kanapių gaminiai: arbatos, kanapių sėklos, kanapių sėklų aliejus bei įvairūs papildai. Nepaisant augančio populiarumo, neretai šios produkcijos prisibijoma dėl sąsajos su narkotinėmis medžiagomis. Ar minėtieji produktai tikrai saugūs?
Bendrinis pavadinimas ,,Cannabis Sativa‘‘ apima tiek narkotinę kanapę, tiek pluoštinę kanapę. Šių kanapių skirtumus lemia leistinos, sudėtyje esančios, psichoaktyviosios molekulės, tetrahidrokanabinolis (THC). Šias ribas kiekviena valstybė nustato individualiai. Europoje leistina THC koncentracija žieduose nesiekia 0,2 %. Produktai, patenkantys į rinką, turi būti testuojami. Iš pradžių testai atliekami kanapių kūlimo lauke, vėliau lapų spaudimo ir ekstrakto distiliavimo metu, ir prieš pakuojant gaminį.
Vienas iš sparčiai populiarėjančių kanapių gaminių yra kanabinolis (CBN). Šio produkto populiarumą lėmė stiprus raminamasis poveikis, kuris lyginamas su bendzodiazepinų ar trankvivalentų poveikiu. Tai ne tik nusiraminti padedantis preparatas, tačiau ir gerinantis miego kokybę bei trukmę. Remiantis tyrimo duomenimis, CBN pasižymi priešuždegiminėmis, raumenis atpalaiduojančiomis bei skausmą malšinančiomis savybėmis. Taip pat produktas pasižymi apetitą gerinčiomis bei pykinimą mažinančiomis savybėmis. Remiantis tyrimais, CBN gali padėti asmenims, kuriems taikoma chemoterapija. CBN sušvelnina chemoterapijos ar kitų medikamentų pašalinį poveikį. CBN pasižymi ir antibakteriniu poveikiu. Pažymėtina, jog CBD gali sąveikauti su kitomis medžiagomis, tad gali pagreitinti arba slopinti vaistų metobolizmo procesą. Dėl šios priežasties, prieš vartojant CBN, rekomenduotina pasikonsultuoti su mediku.
Kanabinolį ( CBN) nesunku sumaišyti su kanabidioliu (CBD). Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos ( PSO) teigimu, CBD papildų naudojimas nesukelia priklausomybių, pati medžiaga nėra psichoaktyvi, o THC medžiaga itin mažo kiekio, neperžengiant leistinos ribos.
Kalbant apie šio preparato (CBD) naudą organizmui, svarbu paminėti antipsichotinį poveikį bei psichinės sveikatos gerinimą. Taip pat tyrimais įrodyta, jog preparato vartojimas gali padėti gydant priklausomybes nuo narkotinių medžiagų bei rūkymo. Labaratoriniai tyrimai, atlikti mėgintuvėliuose, įrodė ir antinavikinį CBD efektą. Tad preparatas vartotinas, norint sustabdyti navikų plėtimąsi organizme. Kadangi CBD pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, gali padėti esant pirmojo tipo diabetui. Pastaba: šio tipo diabetas išsivysto imuninei sistemai atakuojant kasos ląsteles. CBD galima įsigyti kapsulių pavidalu ir skysta forma. Buteliukuose produktas parduodamas skirtingos CBD koncentracijos: įprastai 5% , 10 %, 15 % ir 30 %. Preparatą galima vartoti kartu su maistu. Kiekvienas organizmas yra individualus, tad vartoti preparatą patartina nuo 2-3 lašelių per dieną, rytais ir vakarais. Jei toks vartojimas nepakankamas, rekomenduotina po truputį didinti dozę. Mažomis dozėmis CBD galima vartoti net kas valandą. Siekiant gauti maksimalų poveikį organizmui, rekomenduotina stebėti savo savijautą ir reikalui esant, pakoreguoti CBD stiprumą ir vartojimo intensyvumą.
Nors preparatas saugus vartoti, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti viduriavimas, apetito/svorio pokyčiai bei nuovargis. Rekomenduotina nevartoti CBD kartu su papildais, turinčiais greipfruto sudedamųjų dalių.
Populiarus produktas, konkuruojantis su žuvų taukais yra kanapių sėklų aliejus. Jo sudėtyje gausu įvairių mikroelementų, riebiųjų rūgščių: Omega 3, Omega 6 ir Omega 9. Taip pat gausu vitaminų A, B1, B2, B3, B6, C, D ir E. Šis aliejus išskirtinai žalios spalvos, dėl jame esančių chlorofilų, kurie svarbūs stiprinant imunitetą, bei norint sustabdyti bakterijų dauginimąsi.
Taip pat žinoma, kad chlorofilai stimuliuoja kraujo gamybą, stiprina ląstelių augimą bei jų sieneles. Šis aliejus yra tinkamas vaikams, nes jame nėra THC.
Fermentuota kanapių žiedų arbata užkariauja rinką dėl žinomo teigiamo poveikio nuotaikai. Arbata vartotina, patiriant stresą ir norint nusiraminti, pagerinti miego kokybę. Arbata, kaip ir kiti pluoštinių kanapių gaminiai, turi naudingų organizmui vitaminų ir mikroelementų. Galima įsigyti kanapių arbatos, maišytos su kitomis žolelėmis, pavyzdžiui, mėtomis. Kuriant tokias arbatas, atsižvelgiama, kad žolelių poveikis būtų panašus. Galima įsigyti ir kanapių baltymų, itin vertinamų veganų ir vegetarų dėl savo maistinės vertės. Juose gausu skaidulų, baltymų, vitaminų, mineralų amino rūgščių bei polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega 3. Minėtieji baltymai vartotini gaminant kokteilius ar beriami tiesiai į maistą.
Nors daugelis pluoštinių kanapių produktus atranda tik dabar, lietuviai jau seniau vartojo kanapių sėklas. Kadaise Kūčių vakarienės stalas neapsieidavo be karštų bulvių su kanapių sėklų pagardu. Dėl savo palankios sveikatai sudėties kanapių sėklos vėl sparčiai įtraukiamos į mitybos racioną. Tarp veganų populiarėja kanapių pienas, kuriam pagaminti tereikia minėtų sėklų, vandens ir trupučio druskos. Sėklos užmerkiamos vienai valandai. Po to vanduo nupilamas ir smulkintuvu suplakamos išmirkę sėklos. Tokį pieną galima gardinti įvairiais prieskoniais.
Pastebima, kad vis dažniau pluoštinės kanapės naudojamos ir kosmetikoje. Dėl raminančio poveikio odai, pluoštinės kanapės dedamos į įvairius kremus, šampūnus, lūpų balzamus. Pastebėta, jog tokia produkcija ypač tinka jautriai odai. Moksliniai tyrimai teigia, jog CBD aliejus skatina plaukų augimą. Rekomenduojama tepti šiuo aliejumi plaukus 6 mėnesius.
Pluoštinių kanapių produkcijos pasirinkimas gana platus, tad kiekvienas ras labiausiai poreikius atitinkantį produktą.