Aukštaitijoje jau šešioliktus metus veikianti kooperatinė bendrovė „Žalioji lanka“ pasižymi optimizmu. Nors kooperatinėje bendrovėje narių šiek tiek sumažėjo, tačiau superkamo ir perdirbėjams parduodamo pieno kiekis kasmet auga. „Žalioji lanka“ – geras kooperacijos naudos pavyzdys.
Kalbamės su kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ direktore Nijole Barkauskiene.
Kooperatinė bendrovė „Žalioji lanka“ Anykščių rajone įsteigta 2004 – aisiais, iš karto po Lietuvos įstojimo į ES. Kokia buvo pradžia? Kokius tikslus kėlėte ir kokie liko dabar?
Pradėjome nuo 12 smulkių pieno gamintojų. Daugiausia kooperatinėje bendrovėje dalyvavo 547 nariai, o šiuo metu – 342 nariai. Žinoma, mes daug dėmesio skiriame pieno kokybei. Pagrindinis kooperatyvo tikslas yra supirkti pieną tik geros kokybės, todėl kooperatinė bendrovė yra įsigijusi pieno kokybei tirti aparatą, turime galimybę ištirti piene esančius riebalus, baltymus, vandens kiekį, inhibitorines medžiagas.
Per pirmuosius 5-6 metus mūsų kooperatinėje bendrovėje dalyvavo tik smulkieji pieno gamintojai. Šiuo metu turime tris ūkininkus, kurie per dieną parduoda beveik po toną pieno. Visi kiti – smulkieji ir vidutiniai pieno gamintojai. Tiesą sakant, jie neturi kitos išeities, nes pieno perdirbėjai panaikino pieno supirkimo punktus, o pas kiekvieną pienovežis nevažiuoja.
O jums, kooperatinei bendrovei, ar naudinga surinkti pieną iš smulkiųjų pieno gamintojų?
Išgyventi nelengva, tačiau pieno surinkimo neketiname atsisakyti, nes ir smulkieji pieno gamintojai yra mūsų kooperatinės bendrovės nariai. Ir tai ne tik pensijas gaunantys senjorai, kurie karvutę ar kelias laiko ne dėl naudos, o iš įpročio – kaime dar yra ir kelis vaikučius turinčių 30-40 metų amžiaus žmonių, kurie savo ūkiuose laiko po 8-12 karvių ir kai kurioms šeimoms toks ūkis yra pragyvenimo ir išgyvenimo šaltinis. Mes negalime jiems, mūsų nariams, pasakyti, kad štai kooperatinės bendrovės skaičiavimais neapsimoka važiuoti į jų nutolusias sodybas paimti po keliolika litrų pieno.
Kokia kooperatinės bendrovės veiklos zona? Kiek turite supirkimo punktų? Kaip surenkate pieną?
„Žalioji lanka” šiuo metu pieną superka Anykščių, Ukmergės, Kupiškio ir Molėtų rajonuose. Matyt, kad daugiau nesiplėsime. Turime 7 pieno supirkimo punktus, į kuriuos pieną vežame 8 krovininiais mikroautobusais. Iš punktų į AB „Rokiškio sūris“ pieną pristatome savo pienovežiu VOLVO. Tiesa, anksčiau pieną tiekdavom ir kitiems pieno perdirbėjams.
Kiek pieno parduodate? Pagal nustatytą tvarką tikriausiai esate priskiriami prie stambiųjų pieno tiekėjų?
Per dieną vidutiniškai superkame apie 10 t, štai šių metų sausio mėnesį pardavėme apie 300 t, vasario mėn. – šiek tiek mažiau. Iš viso 2018 – aisiais pardavėme 3650 t pieno ir kasmet parduodamo pieno kiekis paauga. Tačiau derėtis su perdirbėjais dėl supirkimo kainų nelengva. Mūsų žiniomis, tiek pat pieno tiekiančioms kai kurioms žemės ūkio bendrovėms ar stambiesiems ūkininkams perdirbėjai moka daugiau nei mums. Be to, perdirbėjai iš jų patys pieną atsiveža, o mes pieną į perdirbimo įmonę nuvežame savo pienovežiu, taigi turime daugiau išlaidų. Taigi derybas dėl pieno pardavimo kažin ar galėtume vadinti derybomis.
Vis dėlto akivaizdu, kad „Žalioji lanka“ smulkiesiems pieno gamintojams yra tarsi gelbėjimosi ratas. Be jūsų paslaugų daugelis sunkiai išgyventų. Kokia kooperatinės bendrovės ateitis po 5-8 metų?
Kol kas išgyvename, nors būta ir sunkių metų, pavyzdžiui, sunkiausi buvo lietingi 2017 – ieji. Nors rinkoje pieno gamintojų mažėja ir dėl natūralių priežasčių – kai kurie dėl amžiaus pasitraukia, o ne visus ūkius yra kam perimti, – tačiau kasmet pieno tiekiame vis daugiau. Todėl mes nepasiduodame pesimizmui – negalėčiau sakyti, kad kaimai nyksta, kad niekas nedirba. O ir mes stengiamės būti kiek galima naudingesni žemdirbiams, ypač laikantiems mažai karvių. Teikiame jiems įvairių paslaugų, randame būdų pagelbėti.
Esate Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ narė. Kuo jums naudinga dalyvauti šioje asociacijoje?
Savarankiškai būtų sunku visur suspėti, sužinoti, pavyzdžiui, apie galimybes pasinaudoti ES parama, nors kooperatinės bendrovės valdyba kol kas nesvarsto apie galimybes imtis pieno perdirbimo, taigi ir apie galimybes pasinaudoti ES parama. Tačiau iš „Kooperacijos kelio“ mus pasiekia informacija apie priimamus mums svarbius įstatymus, nutarimus, informaciją apie pieno supirkimo kainas ir jų prognozes ir kitą tokio pobūdžio informaciją. Tai yra tarsi mūsų langas į pasaulį.