Kovo 3 dieną Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga visuotinio susirinkimo metu rajono ūkininkus pakvietė į susitikimą su Žemės ūkio ministru B.Markausku. Į mokymų centrą „Agroakademija“ susirinko virš šimto Kėdainių krašto ūkininkų ir svečių. Pirmoje susirinkimo dalyje vyko Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos visuotinis susirinkimas. Prieš pradedant darbą Sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas pasveikino gimtadienius švenčiančius narius: Bronislovą Mickevičių ir Praną Marozą. Susirinkimo metu patvirtintos pirmininko 2016 metų veiklos ir finansinė ataskaitos. Buvo aptartas ir patvirtintas 2017 metų veiklos planas.
Numatyta ir toliau tęsti praėjusiais metais pradėtus organizuoti sporto renginius įvairiomis progomis. Tuo pačiu susirinkimo dalyviai galėjo pamatyti šiemet vykusių sporto renginių video: draugiško krepšinio turnyro 3 prieš 3, skirto Laisvės gynėjų dienai bei slidžių slalomo, skirto Valstybės atkūrimo dienai. Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga šiemet švenčia įkūrimo dešimtmetį, todėl nemažai buvo diskutuota, kaip paminėti šią sukaktį. Buvo nutarta organizuoti šventinį renginį, skirtą nariams ir jų artimiesiems, kartu švęsti pasikviečiant visus, su kuriais bendradarbiaujama, draugaujama ir kartu ne kartą buvo švenčiama. Taip pat vienbalsiai, vienerių metų laikotarpiui, buvo padidintas nario mokestis iki 1,60 Eur už 2017 metais deklaruotų pasėlių 1 hektarą.
Kėdainių r. Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Henrikas Štelmokas pristatė ypač aktualią informaciją ūkininkams apie žemės ūkio technikos registravimą, techninės apžiūros aktualijas ir mechanizatorių atestacijos reikalavimus.
UAB „Vaifina“ direktorė Sandra Kaupienė supažindino su biologiniais ir bakteriniais preparatais, skirtais dirvožemio gerinimui, augalų mitybos optimizavimui bei gyvulininkystei. O Kėdainių sporto centro direktorius Arnas Argustas kreipėsi į visus prašydamas prisidėti prie universalios sporto salės įrengimo.
Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga šiandien vienija 220 narių. Iš jų – 82 jaunieji ūkininkai. Bendras narių deklaruojamų pasėlių plotas sudaro 41.881,21 ha. Vidutiniškai vienam nariui tenka 194,80 ha. Iki 150 ha deklaruojančių narių yra beveik pusė, t. y. 107 nariai (iki 50 ha deklaruojančių yra 46 nariai, nuo 50 iki 150 ha – 61 narys). Nuo 150 iki 250 – 31 narys. Nuo 250 iki 500 ha – 40 narių. 1000 ha ir daugiau deklaruojančių narių yra 4.
Bendra informacija:
– Kėdainių r. 2016 metais bendras deklaruotų pasėlių plotas – 108.578,78 ha.
– Pareiškėjų 2016 metais – 2473
Antroje susirinkimo dalyje vyko susitikimas su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku. Ministras susitikimo pradžioje pabrėžė, kad per šiuos tris mėnesius jis pastebėjo, kad maisto produktų eksportui yra didžiulės galimybės. Taip pat apgailestavo, kad orientuodamiesi į JAV, Kinijos ir Japonijos rinkas, praleidome lietuviškos produkcijos eksporto galimybes į Jungtinių Arabų Emyratų rinką, kuri yra ir moki, ir ten jaučiamas maisto trūkumas. Atkreipė dėmesį, kad mes visi džiaugiamės Lidl-o atėjimu, bet ten lietuviškos produkcijos praktiškai nėra ir tai kelia savotišką nerimą, nes mes negalim telktis vien į eksportą. Vis tik vidaus rinka bet kuriuo atveju išlieka stabili.
Kalbant apie Europos sąjungos paramą B. Markauskas teigė, kad kol kas iki 2020 metų viskas išliks stabilu, bet po 2020 metų BŽŪP biudžetas mažės, tikimasi, kad tik iki 10 proc. Taip pat pastebėjo, kad žiūrint į tolimesnę perspektyvą, cukrinių runkelių sektoriuje bus sunkumų, nes šiemet naikinamos kvotos, jų pelningumas stipriai sumažėjęs, dėl to ir atsirado susietoji parama cukriniams runkeliams.
Itin aktualu ūkininkams buvo išgirsti dėl KPP programų. Šiuo metu trys programos (valdų modernizavimo, perdirbimo ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimo) yra sustabdytos, nes, pasak ministro, pinigų yra nedaug, todėl reikia tiksliai įvertinti ir nepriimti skubotų sprendimų. Dėl valdų modernizavimo priemonės darbai eina į pabaigą ir planuojama po savaitės sukviesti organizacijas ir socialinius partnerius diskusijai. Planuojama nustatyti 50 tūkstančių eurų maksimalią paramą, tačiau bus supaprastinta paraiška, pats projektas, taip pat paprastesnės administravimo taisyklės. Todėl tikimasi, kad šia parama pasinaudos niekada negavę paramos bei mažesni ūkiai. Čia B. Markauskas paprašė supratimo, pritarimo ir palaikymo. Taip pat pabrėžė, kad būtina investuoti ir į žemės ūkio produkcijos perdirbimą, nes technologijos sparčiai keičiasi. Tačiau labai svarbu įvertinti, kuriai sričiai reikėtų skirti finansavimą.
Vėliau buvo pristatyti Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos iš anksto užduoti klausimai, kurie buvo suderinti su rajono ūkininkais.
Dėl Žemės ūkio ministerijos parengtų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimų. B. Markauskas pripažino, kad daugelio ūkininkų nuomone didžiausia problema ne užsieniečiai, norintys įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, o finansinės grupės, tiesiogiai neužsiimančios ūkininkavimu ir, kurių tikslas – investuoti į žemę spekuliacijos tikslais, o ne įsigyti žemę, kaip gamybos priemonę. Taip pat akcentavo, kad labai svarbu, kad žemės ūkio žemė netaptų spekuliacijos objektu, ir nuramino, kad diskusijoms ir geriausio sprendimo ieškojimui laiko dar yra.
Atsakydamas dėl nuomojamos valstybinės žemės subnuomos ir jos deklaravimo perleidus sėjomainos, ligos atveju ar kitais tikslais naudotis kitiems žemdirbiams, ministras buvo kategoriškas, kad šis reikalavimas būtinas. Taip pat pabrėžė, kad subjektas, išsinuomojęs žemę aukciono būdu, ją gali pernuomoti. Dėl pasiūlymo šiemet netaikyti sankcijų, pritarė, kad gal reikėtų pasižiūrėti ir netaikyti sankcijų už 2016 metus, bet kitais metais vis tik šio reikalavimo bus būtina laikytis.
Dėl laisvos valstybinės žemės buvo pasakyta, kad ją galima įsigyti tik iki 1 ha ir jei ji yra įsiterpusi, tokiu atveju pirmenybė jai įsigyti tenka kaimynams. Rajono ūkininkas Šarūnas Šiušė atkreipė dėmesį į atsiradusią laisvą valstybinę žemę, kad tokios žemės nuoma būtų pirmiausiai pasiūloma nuomotojui ir kaimynui. Ministrą nustebino, kad rajone didžiausia problema ir erdvė nesąžiningam tokio sklypo nuomai ar pirkimui – pareiškimų dėl atitinkamo sklypo įsigijimo eiliškumas pagal pareiškimo datą. Jis teigė, kad čia turėtų įsikišti savivaldybė, nors jai ir nepavaldi NŽT. Tuo pačiu ministras pripažino, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje bėdų yra ir, kad ruošiamasi atlikti pertvarką.
Išgirdęs pirmųjų išmokų klausimą B. Markauskas atsiduso ir tvirtai pareiškė, kad pirmųjų hektarų išmoka yra reikalinga ir būtina. Šiemet įvesti du barjerai tam, kad šių išmokų negautų tie, kurie žemės nedirba. Vienas moralinis: ūkininkas turės pasirašyti ant informacijos, kad yra susipažinęs, jog deklaruoti gali tik tas, kuris dirba žemę. Taip pat bus pildoma ne tik gyvulių, bet ir technikos deklaracija. Nacionalinė mokėjimo agentūra bus rimtai įpareigota neturinčius nei gyvulių, nei technikos nuodugniai patikrinti. Ministras nesutiko, kad pirmųjų hektarų išmoka įtakojo žemės nuomos kainos kilimą. Jis įvardijo, kad šis motyvas yra keistas, kad žemės nuomos kaina kyla, nes už ją tiek tiesiog mokama. Didžiausią problemą jis vis tik mato vadinamuose „sofos“ ūkininkuose. Diskusijos eigoje ministras išsakė mintį, kad vis tik Lietuva ateityje turės nustatyti maksimalią išmokų sumą ir nuo 150 tūkstančių eurų sumos tiesioginės išmokos virš tos sumos turės būti mažinamos. Ir tai bus daroma ne dėl socialinės politikos, o dėl tų ūkių, kurie nori kabintis į gyvenimą.
Dėl geležinkelio „Rail Baltica“ ministras vienareikšmiškai pasisakė, kad ten kur įmanoma ir yra tokia galimybė, kad paimama žemė būtų atiduodama (keičiama) į nuomojamą valstybinę žemę. Ten kur tokios galimybės nėra, kad būtų kompensuojamos tam tikrą laikotarpį prarastos pajamos. Jis mano, kad Valstybė net negali kitaip elgtis ir pažadėjo palaikyti šią poziciją. Buvo sutarta deryboms dėl šių klausimų kuo skubiau įsitraukti pačiai Žemės ūkio ministerijai bei įtraukti žemdirbių savivaldos atstovus.
Užsiminus dėl eilę metų besitęsiančios bešeimininkių pastatų įteisinimo problemos, ministras iš karto pasakė, kad sutinka su Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pateiktu pasiūlymu: „Siūlome supaprastinti bešeimininkių pastatų įteisinimo procedūrą. Pvz. tokius pastatus nacionalizuoti ir tada parduoti aukciono būdu. Taip pat turėtų pakakti kaip įrodymo, kad pastatu yra naudojamasi ir jis yra išlaikomas. Tai galėtų paliudyti pažymos iš seniūnijos. Dar vienas iš tokių įrodymų gali būti ir mokėjimai už elektrą.“ Ministras pažadėjo kitą savaitę įpareigoti departamentą šį klausimą išsiaiškinti su Aplinkos ministerija ir rasti kuo paprastesnį sprendimą.
Taip pat ministras nudžiugino ūkininkus dėl vykdomų Viešųjų pirkimų taisyklių supaprastinimo darbų. „Šiuo metu Kaimo plėtros departamentas dirba prie didžiausių įkainių ir čia supaprastinimai tikrai bus“ – kalbėjo B. Markauskas.
Susitikimo pabaigoje užsiminė apie BŽŪP po 2020 metų. Yra planuojamas vieningas frontas su Latvija ir Estija, netgi Vokietija, kad bus viskas daroma, kad išmokos šalims narėms suvienodėtų, vienas iš variantų būtų siekti, kad didžiausias išmokas gaunančių šalių ūkininkams būtų tikslinga sumažinti, o mažiausias išmokas gaunantiems nedidinti. Tačiau ne vien pinigai yra svarbiausi, labai svarbu daugelyje sričių supaprastinti reikalavimus. Šiandien bent jau žinome, kad išliks I ir II ramsčiai.
Daug diskusijų ūkininkų tarpe kilo dėl kėdainiečių laukus niokojančių stumbrų. Taip pat buvo paliesta Lietuvos standartizacijos departamento darbo kokybės tema. Kėdainių krašto ūkininkai pasigedo ūkininkų atstovų dalyvavimo Technikos komitete 15 (LST TK 15) „Grūdų, jų produktų, duonos bei pašarų terminų, ėminių ėmimo ir analizės metodų standartizavimas“.
[Best_Wordpress_Gallery id=”81″ gal_title=”2017_03_07″]
Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatorė Kėdainių r. Jūratė Jodeikienė
Nuotraukos Jūratė Jodeikienės