2022 m. gegužės 18 dieną Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) darbotvarkėje buvo kelių grupių klausimai: dėl žaliosios energetikos plėtros, dėl žuvininkystės sektoriui aktualių dalykų, dėl neįgyvendintų Konstitucinio Teismo nutarimų, taip pat ir vadinamojo Pieno įstatymo. Taip parlamentinis komitetas domėjosi, kaip vyksta gyvūnų augintinių ženklinimas ir registravimas.
Posėdyje kaip visada dalyvavo bei aktualiais klausimais pasisakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) nariai. Taigi informuojame apie klausimus, kurie aktualūs daugeliui žemdirbių, kaimo gyventojų.
Energetika. Apie Energetikos ministerijos parengtą šešių įstatymų pakeitimų rinkinį, pramintą proveržio paketu, informacija jau plačiai pasklido. Paketui, kuriuo siekiama paskatinti ir pagerinti atsinaujinančiosios energetikos plėtros galimybes, pritarė Vyriausybė, po sklandaus pateikimo Seime prasidėjo svarstymas Seimo komitetuose. Atsižvelgdama, kad šiai auditorijai vienas jautriausių klausimų iš viso proveržio paketo yra siūlymas drąsiau plėtoti saulės parkus taip pat ir žemės ūkio paskirties žemėje, energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė akcentavo, jog saulės parkai perspektyvoje užimtų nežymią dalį – 0,04 proc. visų žemės ūkio naudmenų ploto.
Posėdžio dalyviai siūlė išnaudoti ūkinių pastatų stogus, apleistas žemes. Įvardyti kiti probleminiai klausimai. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis ragino „nenurašyti“ ūkininkų kaip smulkių gaminančių vartotojų, nes bendras potencialas žemės ūkyje yra labai didelis – vertėtų atitinkamai žvelgti į ūkininkus, juos remti.
KRK pritaria, kad ūkininkai turi būti pripažinti lygiaverčiais projektų vystytojais, ir aiškiai pasisako, kad energetikos projektai neturi konkuruoti su žemės ūkiu, todėl gal net reikėtų numatyti projektų atrankos kriterijų pagal tai, kur ketinama projektą plėtoti – nuomojamoje ar nuosavoje žemėje. Pirmenybė teiktina žemės savininkams.
Bendru sutarimu nutarta siūlyti Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, kuris yra pagrindinis komitetas svarstant energetikos proveržio paketą, tobulinti svarstomus projektus ir įtraukti nuostatą, draudžiančią žemės ūkio paskirties žemėje, nekeičiant jos paskirties, plėtoti atsinaujinančiosios energetikos projektus, jeigu tos žemės našumo balas yra didesnis nei 32 balai.
Pieno įstatymas. Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkė Danutė Jočienė metiniame pranešime Seimo dėmesį atkreipė į neįgyvendintus KT nutarimus, kurių kone dvi dešimtys. Tarp jų yra ir 2020 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. KT pripažinus, kad įstatymas pagal priėmimo tvarką (dėl ypatingos priėmimo skubos) prieštarauja Konstitucijai, dalis įstatymo nuostatų nuo 2020 metų liepos 1-osios liovėsi galioti. Nesąžiningų veiksmų draudimas ūkio subjektams išlieka, tačiau įstatymo priežiūrą atliekanti Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra neturi įgaliojimų už nustatytus nesąžiningus veiksmus taikyti ekonomines sankcijas.
Susirūpinęs KRK pasiteiravo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM): bus keičiamas Pieno įstatymas ar nuostatas ketinama perkelti į Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymą?
Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas suminėjo pastangas, kurių buvo imtasi per pastaruosius dvejus metus. Projektą 2020 metų birželį buvo parengusi ministerija, tuo pat metu kitą projektą įregistravo grupė Seimo narių. Pastarajam projektui Vyriausybė pateikė išvadas siūlydama nuostatas tobulinti. ŽŪM konstatavo, jog bendro sutarimo tarp pieno sektoriaus dalyvių pasiekti neįmanoma. Ir pasiūlė Seimui įvertinti 2020 metais grupės Seimo narių parengtą projektą bei Vyriausybės išvadą.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪ) valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė išreiškė apgailestavimą, kad darbo grupių nuoširdžios pastangos ir paaukotas laikas nuėjo vėjais, projektas buvo padėtas į stalčių. Nors rezultatas gal nebuvo prastas, nes nė viena pusė iki galo juo nebuvo patenkinta. „Lauksim iniciatyvų iš Žemės ūkio ministerijos“, – trumpą savo pasisakymą apibendrino LVPŪ atstovė.
Dėl šunų kačių ženklinimo bei registravimo. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, gegužės 1-oji yra ta data, kai visi gyvūnai augintiniai (šunys, katės ir šeškai) privalo būti suženklinti ir registruoti. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, iki šios datos paženklinta ir Gyvūnų augintinių registre įregistruota beveik 300 tūkst. gyvūnų augintinių – maždaug kas ketvirtas. Kompensacijos, numatytos įstatymo nuostatai įgyvendinti, suteiktos nedidelei daliai socialiai remtinų asmenų bei gyvūnų augintinių globėjų. Iš tam reikalui numatyto 300 tūkst. Eur krepšelio panaudota tik apie 60 tūkst. Eur. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas informavo, kad kompensacijų už gyvūnų augintinių, atvestų iki 2021 metų gegužės 1 d., ženklinimą mikroschemomis bei registraciją teikimas bus pratęstas iki šių metų pabaigos.