Nuo KOVID-19 nukentėjusį žemės ūkio sektorių kol kas nepasiekė nė centas žadėtos paramos. Pajamas kasdien praranda ne tik tie sektoriai, kurie pateko į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) suplanuotą finansinės paramos paketą. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narių atstovų išsakytos pastabos paskatino Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK) pagaliau ryžtis sprendimams.
Išsakytos pastabos
KRK nuotoliniame posėdyje žemdirbių savivaldos asociacijų vadovai apgailestavo, kad štai jau kelintą posėdį kalbama apie kritinę padėtį nedalyvaujant pačiam žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui. Visi supranta Vyriausybės nario užimtumą, ir vis dėlto… Be abejonės, jį pasiekia KRK posėdyje išsakomos pastabos. Tačiau ministerijos pirmojo vairininko komentarų dėl esamos situacijos posėdžiuose – trūksta.
Kodėl vis dėlto parama yra suplanuota tik keturiems žemės ūkio ir perdirbimo sektoriams, o kiti sektoriai pamiršti, nors taip pat patiria sunkumų?
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas kalbėjo: „ŽŪM turi matyti ne vien pieno, grūdų, jautienos sektorius. Ūkių spektras yra platus: daržovių, kailinių žvėrelių, kiaulių, avių ir ožkų… Negirdėti jų balso yra didelė klaida. Praeitame posėdyje kalbėjau, kad reikia įvertinti kovid-o įtaką visiems“. Rūmų vicepirmininkas atkreipė dėmesį į kaimynų latvių patirtį – Latvijoje parengta rezervinė programa, tai visiems sektoriams suteikia tam tikrą stabilumą ir garantiją.
Jam antrino ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus – kelia nerimą tai, kad šiuo ekstremaliu metu nėra dialogo su ministru. ŽŪR pirmininkas ragino Seimo komitetą ryžtingiau veikti: „Reikia eiti prie pasiūlymų. Yra ekstremali situacija, reikėtų susirinkti ne vieną kartą per savaitę pasibėdavoti, o aktyviai diskutuojant ir bendradarbiaujant su asociacijų lyderiais ir ekspertais bei mokslininkais priimti sprendimus. Reikia analizuoti situacijas, kaip veikia rinka, kokia padėtis kitose valstybėse. Galima puikiai pasinaudoti ir kitų šalių gerąja patirtimi, bet tam reikia bendradarbiauti ir su kitų šalių žemės ūkio ir kaimo plėtros ministrais. Dabar Lietuvoje matome, kaip tarpininkai, spekuliantai naudojasi situacija, o ūkininkai ir kaimo verslininkai palikti likimo valiai“.
Apie slogias daržovių augintojų nuotaikas informavo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. „Ar daromi konkretūs žingsniai, kad nereikėtų išmesti neparduodamų daržovių?“, – klausimą adresavo ministerijai. Daržovių saugyklose liko tūkstančiai tonų daržovių, kurios liko nerealizuotos užsidarius ugdymo įstaigoms ir nutrūkus eksportui. Prekybos tinklai kiek įstengė – supirko. „Maisto bankas“ savaitei ar dviem gali paimti daugiausia 10 t daržovių. „Daržovės genda, ilgiau saugyklose neišlaikysime. Jei norime kad jos būtų suvartotos nors iš dalies, reikia skubių sprendimų“, – pažymėjo Z.Cironkienė priminusi, kad jau ateina naujo sezono derlius. Dabar svarbiausia daržoves paimti iš saugyklų neatlygintinai, o augintojams paruošti kompensacinę priemonę.
Istorijoje nėra buvę, kad pagalbos prašytų kailinių žvėrelių augintojai. Tačiau šiuo metu padėtis itin rimta, nes šiemet visa produkcija yra įšaldyta, niekas nieko neparduoda, ūkiai negauna jokių pajamų. Prieš penkias savaites Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas dr. Česlovas Tallat-Kelpša nuotoliniu būdu dalyvavo KRK posėdyje su viltimi, kad čia ras pagalbą ir patarimą, kaip jo atstovaujamo sektoriaus dalyviai galėtų gauti paskolą, nebūtų bankų ignoruojami. Tada iš žemės ūkio ministro A. Palionio sulaukė patarimo kreiptis į INVEGĄ (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ -INVEGA yra valstybės įsteigta finansų įstaiga, kurios pagrindiniai veiklos tikslai yra teikti finansines paslaugas, įgyvendinti ir administruoti finansines bei kitokio pobūdžio verslo finansavimo priemones). Deja UAB INVEGA viešosios įstaigos atsakymas buvo, kad žemės ūkio veiklos įmonė negali kreiptis dėl paramos nukentėjusiems nuo KOVID-19 verslams… Vadinasi ministras nukreipė netinkama kryptimi, o kitos išeities lig šiol ir nepasiūlė.
Privačių miškų savininkai taip pat susiduria su sunkumais. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis Seimo komiteto posėdyje išreiškė lūkestį, kad turėtų būti lanksčiau skirstomos KPP miškininkystės priemonės lėšos. „Palyginti su pernai medienos kaina krito 40-60 proc. Medienos perdirbimo įmonės stoja, labai pailgėjo atsiskaitymo laikas“, – glaustai nusakė padėtį asociacijos vadovas. Be to, jo pastebėjimu, į miškus dar ateina rudasis gaisras – kinivarpų invazija, yra būtini sanitariniai kirtimai. Jiems užkirtus kelią, Lietuvoje gali nutikti kaip Vokietijoje ar Austrijoje, kur plyti tūkstančiai hektarų išdžiūvusių medynų. Taip pat A.Gaižutis kreipėsi į KRK ir prašė atnaujinti kontrolę dėl administracinės naštos privatiems miškininkams sumažinimo.
Apibendrindamas pasisakymus ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis ragino pripažinti, kad su sunkumais dabar susiduria visi, yra reikalinga ilgalaikė paramos visam agrariniams sektoriui vizija ir planas. KRK jis kvietė imtis lyderystės, kad būtų greičiau priimami neatidėliotini sprendimai. S.Dimaitis atkreipti dėmesį ir į pieno sektorių, kuriame apie 30 tūkst. ūkių. Krizė šiame sektoriuje – ne tik ekonominė, bet ir socialinė problema, todėl jau reikalingi sprendimai, o ne užsitęsusios diskusijos. Kodėl Lietuvoje pieno supirkimo kainų kritimas yra didžiausias ES, ar nėra čia piktnaudžiavimo atvejų? Kaimo reikalų komitetui S. Dimaitis pasiūlė dėl pieno kainų kreiptis į Konkurencijos tarybą ir išsiaiškinti realią situaciją, gal tokia poveikio priemonė suveiks, kainos kažkiek susireguliuos.
Ką nutarė Seimo komitetas
ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovui Karoliui Anužiui buvo sudėtinga komentuoti klausimus dėl pagalbos kitiems sektoriams. Paaiškino, kad yra suderėta dėl keturių sektorių, kurie nukentėjo labiausiai ir kurių ekonominis svoris ekonomikoje yra didžiausias. Dėl kitų reikėtų atskirai tartis su Vyriausybe.
Kas dėl jau suplanuoto 160 mln. Eur valstybės pagalbos voko, ministerija KRK posėdyje buvo raginama mažiau gręžiotis į Europos Komisiją, drąsiau veikti – ekstremaliomis sąlygomis galima veikti ryžtingiau ir nelaukiant, kol bus praeitos visos derinimo procedūros.
„Teoriškai kažkas vyksta, bet praktiškai nieko neturime. ŽŪM turi didinti apsukas, ne vien suktis į EK – kada kokį sprendimą priims, pasikliauti savo rizika“, – siūlė KRK pirmininkas Andriejus Stančikas.
Padėtį žemės ūkyje apsvarstęs komitetas ryžosi svarbiems sprendimams.
KRK, atsižvelgdami į ŽŪR rekomendaciją, kreipsis į Konkurencijos tarybą dėl supirkimo kainų pieno sektoriuje mažinimo pagrįstumo, papildomai – ir į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą dėl galimo piktnaudžiavimo apraiškų. Taip pat Seimo komitetas kreipsis į ŽŪM, ragindamas nedelsiant suformuoti poziciją kiekvienam sektoriui ir pagal patirtus nuostolius suplanuoti atitinkamas paramos priemones. Atsižvelgiant į išsakytas ŽŪR asociacijų pastabas ir siūlymus, bus atnaujinta parlamentinė kontrolė dėl biurokratinės naštos mažinimo.
Pirmoji laukta naujiena iš Vyriausybės
KRK nariai ir žemdirbių savivaldos organizacijos ŽŪM priekaištavo dėl per lėtų apsisukimų. Pajamas prarandantiems ūkininkams pinigai šiandien reikalingi kaip oras. Trečia savaitė, kai buvo pristatytas paramos labiausiai nukentėjusiems sektoriams planas, kurio vertė 160 Eur. Tačiau ši suma formaliai iki šiol nebuvo rezervuota.
Šiandien iš Vyriausybės atėjo pirmoji gera žinia. Ministrų kabinetas pritarė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano pakeitimui. Jame atsirado vietos ir žemės ūkiui. Numatyta įtraukti priemones, kuriomis siūloma sudaryti sąlygas išsaugoti žemės ūkio sektoriaus likvidumą bei didinti finansinių paslaugų prieinamumą ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, miškų ūkiu, maisto ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste bei sumažinti skolinimosi kaštus, t. y. sudaryti sąlygas kompensuoti palūkanas ir garantinę įmoką tiems ūkio subjektams, kurie nebegali pretenduoti į palūkanų kompensavimą. Šiai priemonei suplanuota skirti 52 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų.