Po pirmojo pasaulinio karo prasidėjęs Lietuvos vietinių kiaulių gerinimas buvo Lietuvos baltųjų kiaulių veislės formavimosi pradžia. Nors veislė oficialiai pripažinta daug vėliau, – 1967 metais, tačiau kitų veislių įvežimas iš užsienio ir jų naudojimas tęsėsi tik iki 1932. Vėliau buvo vykdoma kiaulių atranka, formuojama veislės genealoginė struktūra ir veislinės bandos. Didėjant vien liesos kiaulienos paklausai 2003 m. didžiojoje veislės dalyje buvo atsisakyta Lietuvos baltųjų kuilių Lietuvos baltąsias pradėjus gerinti importuotų didžiųjų baltųjų veislės kuiliais. Siekiant išsaugoti Lietuvos baltąsias kiaules kaip originalią veislę ir jos genetinius išteklius palaikant minimalią uždarą populiaciją, saugomas Lietuvos baltųjų kiaulių senasis genotipas, todėl yra dvi atskiros Lietuvos baltųjų kiaulių populiacijos: atvira, gerinama naudojant didžiuosius baltuosius kuilius, ir uždara, sauganti Lietuvos baltųjų, kaip originalios veislės, genetinius išteklius.
Dalinamės ŽŪR narių – Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos įgyvendinto projekto „Ūkiniai gyvūnai virtualiame pasaulyje“ rezultatais.
Virtualus turas – vietinės ir seno genotipo Lietuvos baltosios kiaulės
Projekto partneriai – LSMU Gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras.
