2022 m. gruodžio 20 d. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir tarybos nariai susitiko su Žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku aptarti aktualiausių šeimos ūkininkų problemų.
LŠŪS nariai iškėlė tiesioginių išmokų lubų klausimą. Iš pradžių buvo žadėta, kad išmokos bus ribojamos nuo 60 tūkst. eurų, tačiau vėliau plane atsirado 100 tūkst. eurų riba. Akivaizdu, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginis planas buvo pakoreguotas ne šeimos ūkių naudai.
„Šeimos ūkiai yra viso mūsų žemės ūkio pamatas, o šeimos ūkininkavimas neatsiejamas nuo šeimos istorijos. Be to, ūkininkų šeimos, puoselėdamos trumpąsias maisto grandines skatina regionų plėtrą, sukuria darbo vietas, moka mokesčius ir kuria pridėtinę vertę visai šaliai. Svarbu pažymėti ir tai, kad net ir esant pandemijai, ar nestabiliai geopolitinei padėčiai, geriausiai ir lanksčiausiai prie visų iššūkių prisitaiko šeimos ūkiai. Visais laikais žemės nuosavybė Lietuvoje buvo šeimos nuosavybė, žmonės ją dirbo, saugojo ir gynė. Mano pagrindinis tikslas kaip ŽŪR, o dabar ir LŠŪS pirmininko – atstovauti ne tik ūkininkų, bet ir visų kaimo gyventojų interesams. Esu įsitikinęs, kad smulkius ir vidutinius ūkius būtina stiprinti ir remti, nes jie tiesiogiai prisideda prie kaimo gyvybingumo. Šeimos ūkiai sukuria darbo vietas ir taip didina užimtumą kaime, be to jie gamina išskirtinę produkciją, puoselėja amatus, tautinį paveldą ir kt. Nors daug visi kalba apie regionų gaivinimą, tačiau tai daryti turime ne žodžiais, o realiais darbais. Lietuvoje, priešingai nei kitose ES šalyse, iki šiol nėra taikomos lubos tiesioginėms išmokoms. Taigi šiandien susitikime su žemės ūkio ministru K.Navicku aptarėme šį klausimą, kuris yra aktualus šeimos ūkiams. Negalime tylėti ir leisti ūkiams stambėti smulkių šeimos ūkių sąskaita, nes skaičiai yra grėsmingi: per tris dešimtmečius praradome apie 50 proc. šeimos ūkių. Žemės ūkio rūmų taryba šiais metais taip pat pasisakė už išmokų ribojimą nuo 60 tūkst. eurų. LŠŪS tikslas – išlaikyti gyvybingus, dirbančius ir atsparius regionus. Todėl planuojame susitikti ir su Prezidentu Jo Ekscelencija Gitanu Nausėda, Seimo nariais, politinių partijų frakcijų lyderiais ir siekti užtikrinti kaimo gyvybingumą“, – dalinasi mintimis po susitikimo su ministru, naujai išrinktas LŠŪS pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Apie kaimo gyvybingumą
Per 18 metų – nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą (2004 m.) praradome 58 proc. žemdirbių: vieni pasitraukė pagal 2004-2006 m. Kaimo plėtros programos (KPP) ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemonę, kiti – negavę investicijų, atsiliko nuo ūkių, kurie gavo investicijas. Esmė ir visa bėda tame, kad praėjusiais ES KPP priemonių laikotarpiais net 50 proc. visos ES finansinės paramos atiteko tik 3 proc. pareiškėjų. Būtent jie aktyviai naudojosi investicine parama, dalį nuosavų finansinių išteklių nukreipdami žemei įsigyti. Prie ūkių stambėjimo ypač prisidėjo 2007-2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, kai ūkio gaunama parama buvo susieta su valdomu žemės ūkio naudmenų plotu. Kuo daugiau ūkis valdė žemės, tuo daugiau jis gavo išmokų. Rezultatas – ženkliai mažėjant smulkiems ūkiams Lietuvoje iškilo ir regionų gyvybingumo problema. Juk ES KPP priemonės programos lėšos skiriamos ne tik žemės ūkiui, bet ir visam kaimo gyvybingumui išlaikyti, padėti kurti verslą, skatinti bendruomeniškumą, kooperaciją ir kt.
Kodėl Lietuvos politikai palaiko ir suteikia galimybę ES skiriamas visam Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui lėšas pasiimti tik mažai grupei žmonių? Juk 100 tūkst. eurų ribojimas liečia tik ūkius, kurie yra didesni nei 1400 ha ir tokių ūkių Lietuvoje yra mažuma, todėl ŽŪR nuomone, tai nėra teisinga.
Negana to, 2022 m. sausio 5 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo buvo pasiūlyta remti didelius ūkius, o Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane pasiūlė atsisakyti nuostatos, kad pareiškėjo bazinių išmokų sumos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų mažinamos 85 proc. Komitetas pasiūlė apsistoti tiesioginių išmokų, viršijančių 100 tūkst. eurų, ribojimu, numatant galimybę išskaičiuoti per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus, ir su jais susijusius mokesčius. Toks KRK sprendimas palankus ne daugiau kaip 20 proc. šalies žemės ūkio veiklos subjektų. Šios – 18-osios Vyriausybės programoje numatyta parama ir dėmesys jauniesiems ūkininkams, smulkiojo ir vidutinio ūkio palaikymui, kaimo socialiniams klausimams, deja praėjusiais KPP priemonių laikotarpiais apie 80 proc. paramos visoje ES atiteko stambiems ūkiams. Todėl, jei norime, kad kaime išliktų smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurtųsi verslai ir pagaliau pajudėtų kooperacijos procesas, vyktų trumposios grandinės procesai, aktyviai veiktų bendruomenės – būtinas dėmesys šeimos ūkiams. Juk šeimos ūkiai sugeneruoja gyventojų tankį kaime.
***
Priminsime, kad 2022 m. lapkričio 4 d. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) suvažiavimo delegatai išrinko naują vadovybę. LŠŪS pirmininku išrinktas dr. Arūnas Svitojus, vicepirmininkais: Vytautas Buivydas, Eglė Markevičiūtė, Vidas Juodsnukis. Taip pat išrinkti ir patvirtinti LŠŪS tarybos nariai.