Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) surengė ataskaitinį susirinkimą. LMGAGA yra viena iš sparčiausiai augančių Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) narių, aktyviai dalyvaujančių žemdirbių savivaldos veikloje. Susirinkime dalyvavo LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.
Plėtros galimybės – kooperacija
LMGAGA susirinkime A.Svitojus dalyvavo tiek kaip svečias, t.y. kaip LR ŽŪR pirmininkas, tiek kaip visų susirinkusiųjų kolega, nes jis yra ir šios organizacijos narys – vienas iš 543 narių. Svarbu pažymėti, kad šioje asociacijoje tikrai nėra vadinamųjų „mirusių sielų“, kuo neretai piktnaudžiauja kai kurios žemdirbių organizacijos.
LR ŽŪR pirmininkas prisiminė pirmuosius mėsinių galvijų augintojų žingsnius 1989 – aisiais. Tuo metu buvo manoma, kad Lietuvoje perspektyvu auginti tik kiaules, o mėsinių galvijų auginimo entuziastams buvo statomos kliūtys. Jis buvo tarp pirmųjų entuziastų, kurie 1990 – aisiais į Lietuvą atvežė įspūdingai atrodžiusių per 100 belgų mėlynųjų veislės mėsinių galvijų. Deja, šis sektorius Lietuvoje ilgai vegetavo, todėl Lietuva atsiliko, pavyzdžiui, nuo kaimyninės Latvijos.
„Iš mūsų kaimynų galime pasimokyti mėsinių galvijų realizavimo. Tačiau turime galimybių augti, o vienas iš būdų – mėsinių galvijų augintojų kooperavimasis. Suprantu, kad lemia ne tik augintojų pasitikėjimo stoka, kad yra trukdančių sąlygų, taisyklių. Apie tuos trukdžius kalbamės su ŽŪM vadovais, tačiau vis dar pasigendame jų pasitikėjimo žemdirbių savivaldos organizacijomis“, – kalbėjo A.Svitojus.
LR ŽŪR pirmininkas kolegoms palinkėjo ilgai nedelsiant dar aktyviau naudotis mokslo pasiekimais ir kooperuotis.
Be kita ko, A.Svitojus pirmą kartą su mėsinių galvijų augintojais susidūrė dar 1989 – aisiais, kartu su prof. Česlovu Jukna, kurio iniciatyva 1995 – aisiais ir buvo įkurta LMGAGA. 86 – erių profesorius dalyvavo šiame susirinkime ir gerokai jaunesniems savo kolegoms mėsinių galvijų augintojams pateikė svarbių pastabų ir patarimų.
ES rinkoje – vienodi dokumentai
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Dalia Laureckaitė – Tumelienė LMGAGA nariams pateikė naujausią informaciją apie Veisimo programas, apie praėjusių metų pabaigoje įsigaliojusį Gyvūnų reglamentą.
„Siekiama, kad visose ES šalyse galiotų vienodos sąlygos. Tai liečia ir Kilmės knygų nuostatus. Kilmės pažymėjimai bus išduodami tik grynaveisliams gyvuliams – jeigu truks kokių nors kilmę įrodančių dokumentų, neatitiks kokių nors kitų reikalavimų, tai asociacijos galės išduoti dokumentus iš duomenų bazės, tačiau tai nebus laikoma kilmės pažymėjimais“, – informavo D. Laureckaitė – Tumelienė.
VMVT patarėja atsakė į gyvulių augintojų klausimus apie asociacijų funkcijų delegavimą trečiosioms šalims – kitoms organizacijoms, pavyzdžiui, vertinant gyvulių eksterjerą.
„Jeigu pirksite paslaugas iš paslaugų teikėjų, kuriems tokios funkcijos deleguotos, tai tokie duomenys nebus pripažįstami“, – priminė VMVT patarėja.
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Veislinių gyvulių apskaitos skyriaus vadovas Darius Valkauskas LMGAGA supažindino su mėsinių galvijų veislininkystės posistemio aktualijomis.
Organizacijos augimo klausimai
LMGAGA prezidentas Vygantas Šližys pateikė jo vadovaujamos organizacijos 2018 – ųjų veiklos ataskaitą. Asociacija nuveikė tikrai daug, ypač kai gali palyginti su kai kuriomis kitomis žemdirbių savivaldos asociacijomis. Be to, nelengva suvaldyti palyginti sparčiai augančią organizaciją. Štai 2013 – aisiais LMGAGA veikloje dalyvavo 239, o 2018 – aisiais jau 543 nariai.
„Į kilmės knygas įrašyti 6809 galvijai, iš kurių 6207 – karvės ir 680 – buliai reproduktoriai. Asociacijos nariai daugiausiai laiko angusų veislės galvijų – 2233, dar augina 1923 limuzinų ir 1123 aubrakų bei 792 šarolė ir kitų veislių mėsinių galvijų“, – informavo V.Šližys.
Kiekvienoje šeimoje yra problemų. Jų buvo ir LMGAGA. Štai bandyta draugiškai susitarti su Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija. Pasak V.Šližio, LMGAGA siūlė kompromisus, lyg ir buvo pavykę susitarti dėl bendradarbiavimo, tačiau metų pabaigoje su šia asociacija teko santykius aiškintis teisme. Neseniai byla išnagrinėta, teismas patenkino LMGAGA ieškinį. Tai bus geras pavyzdys, kad savo problemas reikia spręsti diskutuojant su kolegomis, o ne ieškant protekcijų valdžios koridoriuose.
LMGAGA aktyviai dalyvavo LR ŽŪR komitetų veikloje: LR ŽŪR Ekologinės ir tausojančios aplinką gamybos komiteto, LR ŽŪR Kaimo reikalų komiteto, LR ŽŪR Tarptautinių ryšių komiteto bei LR ŽŪR Veislininkystės komiteto veikloje bei organizacijos atstovas dalyvauja COPA/COGECA posėdžiuose. Asociacijos atstovai nuolat dalyvaudavo susitikimuose su finansų ministru bei, kartu su socialiniais partneriais – susitikimuose su kitų ministerijų atstovais. LMGAGA atstovai savo interesus gynė ir dalyvaudami LR ŽŪR surengtose protesto akcijose Briuselyje.
LMGAGA nariai patvirtino prezidento ataskaitą. Daug laiko diskutavo dėl LMGAGA finansinės ataskaitos bei Revizijos komisijos ataskaitos. Asociacijos vadovai pateikė konkrečius argumentus ir paneigė platintus gandus.
„Taip jau būna – dažniausiai ir daugiausiai kritikuoja ir gandus platina mažiausiai dirbantys ir prisidedantys prie organizacijos veiklos“, – kalbėjo V. Šližys.
LMGAGA prezidentas daug vilčių sieja su tobulinama organizacijos valdymo struktūra – prie to ateityje turėtų prisidėti galvijų veislių klubų veikla.
Susirinkime LMGAGA nariai svarstė ir daug konkrečių klausimų, pavyzdžiui, dėl projekto „Gyvulio prekinės vertės didinimas, taikant naujus pardavimo būdus“, buvo pristatyta „Bandos valdymo“ programa, diskutuota dėl buliukų kontrolinės stoties Anykščiuose ir planuojamų įsigyti pastatų priklausomybės, pakeisti bei papildyti aktualūs asociacijos įstatų punktai.