Ukmergės kraštas tapo karščiausiu ekologinio ūkininkavimo tašku šalyje, o kovo 21 d. šį įvaizdį dar labiau įtvirtino – Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narė – Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA), surengusi organizacijos ataskaitinį susirinkimą.
Norėta per kelias valandas atlikti įprastas organizacijos ataskaitinio susirinkimo procedūras ir aptarti aktualiausias ekologinio ūkininkavimo problemas, tačiau nutiko kitaip – susirinkimas užsitęsė, nes ugnikalniu prasiveržė ekologiškai ūkininkaujančiųjų reikalavimai valdžiai elgtis sąžiningai.
LEŪA susirinkime dalyvavo ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis, ŽŪM ir NMA ir VšĮ „Ekoagros“ atstovai bei kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis.
Svarbi kiekvieno nario nuomonė
Tarp ŽŪR narių LEŪA išsiskiria aktyvumu ir tuo, kad šios organizacijos atstovai šalies valdžią ne tik kritikuoja, bet ir teikia konkrečius pasiūlymus, o jeigu būna pagrindo – nepagaili ir gerų žodžių.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas LEŪA nariams paaiškino, kaip ŽŪR priimami sprendimai, patikino, kad šioje organizacijoje vertinama kiekvieno nario nuomonė, kad nepriimtini išskirtinių teisių siekiančių organizacijų reikalavimai.
„Jūsų asociacijos atstovai ŽŪR taryboje dažnai pateikia labai svarius argumentus ir kolegos dažniausiai į juos atsižvelgia, žinoma, įvertinamos ir kitų ŽŪR narių nuomonės. Toks ŽŪR veiklos modelis kai kurioms organizacijoms nepatiko, tačiau ŽŪR tarybos narių nuomonė buvo vienareikšmiška – išimčių niekam nedaryti. Manau, kad pasielgėme teisingai, esame skaidriai ir demokratiškai dirbanti organizacija“, – kalbėjo A.Baravykas.
ŽŪR vicepirmininkas pranešė naujieną, kuri bus svarbi pasirinksiantiems ūkininkauti ekologiškai: „ŽŪR ketina tapti akredituota institucija, turinčia teisę teikti sertifikatus ūkininkaujantiems ekologiškai. Taigi ateityje šią paslaugą turės teisę teikti ne tik VšĮ „Ekoagros“ ir manau, kad žemdirbiams tokia konkurencija bus naudinga, – sakė A.Baravykas.
Kaltinimai dėl tyčinės taršos
ŽŪM Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus patarėja Neda Jakubauskienė pristatė naujausius Europos Komisijos (EK) rengiamus teisės aktus, ketinimus keisti ūkininkaujantiems ekologiškai žinomo ES reglamento Nr. 889/2008 priedus. Paaiškėjo, kad šiam procesui valstybių įtaka yra minimali. Kas naujo? Pasak M.Jakubauskienės, siūloma klasifikuoti vadinamąsias neatitiktis – didelės ar nedidelės, kritinės. Tačiau duomenys tik abstraktūs, todėl LEŪA nariai labai kritiškai vertino šį pranešimą.
Pasak LEŪA pirmininko pavaduoto Almanto Liorento, ūkininkams svarbu žinoti ne apie tai, ką EK ketina, o apie tai, kad EK daug ko nereglamentuoja, bet ko iš lietuvių ūkininkų reikalauja Lietuvos valdininkai.
„Pavyzdžiui, dėl foninės taršos. Daugelyje ES šalių ši problema yra žinoma ir šalys taiko įvairias procedūras. Lietuvoje VšĮ „Ekoagros“ ir ŽŪM nieko nenuveikė kuriant tokias procedūras. Lietuvoje visi atvejai, kai produkcijoje randama pesticidų likučių, vadinami tyčiniais, o kai kuriose ES šalyse išskiriami atvejai, kai dėl taršos kalti yra sklypo kaimynai. Apskritai daugelyje ES šalių tyčiniams atvejams priskiriama tik iki 20 proc. atvejų. Lietuvoje – visi tokie atvejai vadinami tyčiniais“, – kritikavo A.Liorentas.
Kieno kaltė? Pasak A.Liorento, pirmiausia VšĮ „Ekoagros“ neatliko darbų, kuriuos privalėjo atlikti.
„Paradoksalu, kad dėl glifosato likučių yra kaltinami ne tikrieji jų naudotojai, bet ūkininkaujantys ekologiškai“, – piktinosi A.Liorentas.
Ieškos 30 milijonų
Daug kritikos akmenėlių skirta ir atstovams iš ŽŪM. Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius bandė aiškinti, kad ŽŪM atstovai aktyviai dalyvauja EK posėdžiuose dėl būsimojo laikotarpio finansavimo tvarkos ekologiškai ūkininkaujantiems.
„Šiuo metu Lietuvoje apie 7 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės yra priskiriama ekologiškam ūkininkavimui. Turime tikslą pasiekti 15 proc.“, – sakė S.Jasius.
ŽŪM atstovas pristatė ekologiniam sektoriui EK planuojamus finansinius išteklius. Tačiau kol kas galima tvirtai pasakyti, kad parama, kaip ir šiuo metu, bus skiriama pagal dirbamos žemės plotą, nors būta ir kitokių pasiūlymų.
„Paramos esmė tokia – ekologiškai ūkininkaujantiems turi būti dengiami praradimai dėl mažesnio derliaus ir papildomų išlaidų. Be to, labai tikėtina, kad nereikės būtinai pasirašyti ilgalaikes 5 metų sutartis – bus galima sudaryti ir vienerių metų sutartis“, – sakė S.Jasius.
ŽŪM ieško finansavimo šaltinių trumpalaikei paramai 2020 – aisiais. Reikėtų apie 30 mln. EUR.
Kalti be kaltės
Konkrečius pavyzdžius pateikė ekologiškai ūkininkaujanti Genovaitė Sakalauskienė bei Kristina Kazlauskaitė. Beje, pastaroji ūkininkė anksčiau yra dirbusi VšĮ „Ekoagros“, todėl šios organizacijos atstovams turėjo labai konkrečių priekaištų.
„Ne ekologiškai ūkininkaujantys kalti dėl pastaraisiais metais Lietuvoje padidėjusios glifosato foninės taršos. Tokios taršos padaugėjo nuo 2015 – ųjų. Tačiau VšĮ „Ekoagros“ neatlieka tyrimų, dėl kieno kaltės – gauni pranešimą, kad esi kaltas. Kreiptis į Apeliacinę komisiją neverta, nes ją sudaro tie patys asmenys, kurie mus baudžia. Taigi jie patys nesuinteresuoti pakeisti savo sprendimų“, – tikino G.Sakalauskienė.
Nors S.Jasius pripažino, kad dėl ekologiškai ūkininkaujančių dirvožemio bei užaugintos produkcijos taršos gali būti kalti kaimyniniai ūkiai, kurie naudoja augalų apsaugos priemones, tačiau tikino, kad ŽŪM bandė imtis konkrečių veiksmų.
„Praėjusių metų pabaigoje ŽŪM patikslino ekologinio ūkininkavimo taisykles, tačiau sulaukėme kaltinimų, skundų ir dėl STT pastabų pradėtas procesas sustojo. Tačiau kiekvieną savaitę ir su LEŪA vadovais tariamės, ieškome galimybių“, – sakė S.Jasius.
LEŪA pirmininko pavaduotojas A.Liorentas tikino bendravęs su STT atstovais ir susidaręs įspūdį, kad STT išvados yra ne draudžiamojo, bet patariamojo pobūdžio.
„Pagrindinė korupcijos rizika – per didelės vienos institucijos galimybės priimti sprendimus. Taigi galima dalintis atsakomybe ir galimybe priimti sprendimus su kitomis institucijomis“, – sakė A.Liorentas.
Problemoms aptarti susirinkimo neužteko
NMA atstovė Sigutė Stakvilevičienė pateikė informaciją apie ūkininkų siekius paramai gauti pagal KPP priemonės.
„Parama ekologiškai ūkininkaujantiems pagal KPP jau baigiama naudoti. Štai 2018 – aisiais paraiškas pateikė 83 ūkininkai, o iš viso 2014-2020 m. ūkininkai pateikė 2207 paraiškas“, – informavo S.Stakvilevičienė.
NMA atstovė paminėjo ir ūkininkų daromas klaidas pateikiant paraiškas.
„Klaidų mažėja, tačiau vis dar nustatome klaidų, kai pateikiami netikslūs duomenys apie dirbamus žemės plotus, vėluojama pateikti duomenis, neteisingi įbraižymai, nesutampa deklaruoti ir sertifikuoti plotai“, – kalbėjo S.Stakvilevičienė.
Pagal kitą pjūvį santykius su ūkininkais pristatė VšĮ „Ekoagros“ sertifikavimo skyriaus vadovas Virginijus Masionis ir laikinasis šios organizacijos vadovas Tomas Demikis.
Paaiškėjo, kad susirinkimas – per trumpas ir jo neįmanoma aptarti visų problemų, jau nekalbant apie valdininkų atsakymus. Todėl nuspręsta artimiausiu laiku susitikti su ŽŪM atstovais ilgam ir išsamiam pokalbiui.
LEŪA susirinkime pateikta organizacijos 2018 m. veiklos ataskaita, patvirtinta asociacijos finansinė atskaitomybė, revizijos komisijos ataskaita ir patvirtintos veiklos kryptys 2019 – aisiais.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.