Lapkričio 16 d. Žemės ūkio rūmų Didžiojoje salėje šurmuliavo Lietuvos ūkininkių draugijos (LŪD) narės, kurios susirinko į respublikinę konferenciją „Kaimo plėtros dalyvių vaidmuo KPP priemonių įgyvendinimo ir informacijos, žinių sklaidos proceso kokybei užtikrinti. KPP įgyvendinimo kokybės įtaka pridėtinės vertės kūrimo grandinėje vietos lygmeniu: KPP gerieji pavyzdžiai“, dedikuotą LŪD įkūrimo 85-mečiui paminėti.
Konferenciją atidariusi LŪD pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pasidžiaugė gausiai į konferenciją susirinkusių iš visos šalies kampelių susirinkusių draugijos narių būriu ir trumpai apžvelgė LŪD įkūrimo istoriją bei dėkojo visoms atkurtosios LŪD pirmininkėms: Linai Bružikienei, Genovaitei Kimbrienei, Marijai Račkaitienei, Virginijai Žliobienei.
LŪD 85-ojo jubiliejaus proga sveikino Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas, pažymėjęs moters vaidmens svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. „Mums svarbu, kad LŪD yra aktyvi ŽŪR narė. Šiandien ne tik Lietuvos, bet ir visos ES moterys sprendžia daug socialinių, politinių, ekonominių, kultūrinių ir net psichologinių problemų. Tam, kad moterys pajustų tikrus pokyčius, informuotumą ir ketinimus turime paversti realiais veiksmais. Turime priimti naujus Europos Komisijos pasiūlytus teisės aktus dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, prisijungti prie Stambulo konvencijos ir įgyvendinti jau pasiektą politinį susitarimą panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Šiandien Europos Komisija taip pat paskelbė papildomą tyrimą dėl moterų skaitmeniniame amžiuje. Europietės moterys, kaip ir Europos ekonomika, turi puikią galimybę pasinaudoti naujomis galimybėmis. Linkiu aktyvumo, bendradarbiavimo ir klestėjimo jūsų draugijai ir gero darbo konferencijoje”, – kalbėjo A.Baravykas.
ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas pasveikino LŪD 85-mečio proga pirmininkę Algimantą Pabedinskienę ir visas LŪD nares bei įteikė padėkas buvusioms atkurtosios LŪD pirmininkėms: Linai Bružikienei, Marijai Račkaitienei, Virginijai Žliobienei bei apdovanojo LŪD skyrių vadoves: Birutą Ramanauskienę (Panevėžio rajono skyrius), Skirmantę Meškevičienę (Kauno rajono skyrius), Laimutę Saviščevienę (Merkinės skyrius), Vilmą Kasnauskienę (Šilalės rajono skyrius), Jadvygą Mortą Romienę (Šilalės rajono skyrius), Svetlaną Vagnorienę (Radviliškio rajono skyrius), Romą Rimkuvienę ( Radviliškio rajono skyrius), Egidiją Cikanavičienę (Prienų rajono skyrius), Genovaitę Valeckienę (Biržų rajono skyrius), Liną Petrėnienę (Zarasų rajono skyrius), Reginą Skemundrienę (Kupiškio rajono skyrius), Ramutę Juškienę (Marijampolės rajono skyrius).
Konferencijos pranešimai
Po jubiliejinių sveikinimų, startavo turiningi ir įdomūs konferencijos pranešimai. Pranešimą „Kaimo plėtros dalyvių įgalinimas, įrankiai KPP įgyvendinimo kokybei užtikrinti pridėtinės vertės kūrimo grandinėje vietos lygmeniu“ perskaitė VPS administravimo vadovė, Ignalinos r. Ligita Smagurauskienė; pranešimą apie kaimo plėtros dalyvių ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo galimybes vietos lygmeniu, siekiant KPP įgyvendinimo kokybės ir žinomumo perskaitė VšĮ „Globalūs projektai“ direktorė Vilma Dainienė. Apie Lietuvos samariečių veiklas ir tikslus kalbėjo Virginija Montvilaitė , Lietuvos samariečių Alytaus skyriaus atstovė. Panešimą „KPP gerieji pavyzdžiai“ (bendradarbiavimo, informacijos sklaidos, vertės kūrimo, dalijimosi, lyderystės ir pan. vietos lygmeniu kontekste) perskaitė prof. Jūratė Jankauskienė, meno kūrėja, asociacijos „Kūrėjų menė” prezidentė, Kauno m. savivaldybės tarybos narė ir Kauno r. meno kūrėja, kultūros, meno ir mokslo asociacijos „Kultūros menė” direktorė Virginija Ruškienė. Maišiagalos tradicinių amatų centro renginių organizatorė Janina Voleišo Kovalevska apžvelgė amatų centro veiklas ir pažvelgė į perspektyvas bei galimybes. Jaunoji ūkininkė iš Kazlų Rūdos sav. Viktorija Dūdonienė pasidalino savo šeimos ūkio „Daržo bitės” sėkmės istorija; Jolanta Vizbaras pristatė „Bartininkų Stopuko” veiklas, kuriose vykdomos ne tik edukacijos, bet ir kūrybinės dirbtuvės, kurios yra ne tik žinių šaltinis, bet ir unikali galimybė asmeniniam bei kolektyviniam augimui. „Bartininkų Stopukas“ siūlo išvažiuojamąsias edukacijas, kurios organizuojamos pagal pageidavimus. Toks lankstumas suteikia puikią progą pritaikyti mokymus prie įvairių temų ar dalyvių poreikių, tiek atviroje gamtoje, tiek pasirinktose erdvėse. Edukacijos puikiai tinka įmonių renginiams, asmeninėms šventėms ar švietimo įstaigoms, kuriant prasmingą ir įsimintiną patirtį kiekvienam dalyviui. Savo patirtis ir vykdomas veiklas pristatė fotografė Domininka Živelienė, „Nosiaus” namų kūrėja; edukacinio šeimos ūkio „Ąžuolų Vila” įkūrėja Eglė Jurkšienė; „Meduolinio namuko sodybos” ir „Kardokų kupolo” savininkė Ingrida Bernotė. Apie šiaudinių sodų istoriją ir prasmę pranešimą perskaitė Laimutė Saviščevienė, meno kūrėja, sertifikuota amatų meistrė, sodybos „Šilas” šeimininkė, LŪD Merkinės skyriaus vadovė. Daugų technologijos ir verslo mokyklos profesijos mokytoja Eglė Volungevičienė dalinosi patirtimi apie mandalų meną. Apie vilnos kerus patirtimi dalinosi tautodailininkė iš Širvintų rajono Oksana Graužinienė, o Ignalinos r. ūkininkė Elvyra Černiunienė dalinosi verbų pasaulio paslaptimis. Radviliškio r. LŪD narė, amatininkė Ilona Liugaitė- Petrėtienė pristatė „Puodelių istorijas”, o Ignalinos r. Visagino socialinės globos namų atstovė Svetlana Panavienė dalinosi šiaudinių žaislų gamybos ir džiaugsmo procesu. Ilgametės LŪD narės Galina Stasionienė ir Edita Rimkienė pristatė savo veiklas ir pasiekimus dailėje ir šokių aikštelėse.
Iš LŪD istorijos
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narės Alenos Devenienės iniciatyva 1939 m. buvo įkurta kaimo moterų organizacija, pasiryžusi ugdyti gilius žmogiškumo ir tautinės savigarbos jausmus, meilę žemei, darbui ir mokslui. „Jūs turite žinoti, kad tik tvirtos, susipratusios, patyrusios, nesvyruojančios šeimininkės galės prisidėti prie statybos tokių pamatų, ant kurių turės išaugti mūsų šeima, mūsų sodyba, mūsų gražioji Lietuva. Tad sukruskime visos prie darbo“, – kaimo moteris ragino A. Devenienė, tapusi pirmąja LŪD vadove. Deja, sparčiai įsibėgėjusi ir vaisinga moterų veikla dėl šalies okupacijos 1940 m. buvo nutraukta.
„Mes laikom kertes tris namų…“ – tai eilutė iš 1992 m. atkurtos ir vėl po ŽŪR stogu įsikūrusios ūkininkių draugijos himno. Smalsu, ar tos namų kertės ir jų rūpesčiai šiandien yra užgulę trapius moters pečius, ar įveikiami švelnių rankų, o gal tai amžinas, bet prigimtinis ir mielas širdies rūpestis?
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos žemės ūkio aplinkoje didžiulį darbą atliko visos sparčiai susikūrusios profesinės, gamintojų ir kooperatinės organizacijos. Jų gretas papildžiusi LŪD ir jos narės puikiai suprato savo svarbą ir įtaką savo pačių ir šalies gyvenime. Draugijos veikla sparčiai plito, skyriai kūrėsi pačiose atokiausiose vietovėse. 1940 m. sausio 5–6 dienomis Kaune, Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, vykusiame pirmajame LŪD suvažiavime A. Devenienė kalbėjo: „Drąsiai galime sakyti, kad atėjo laikas, kada mes subrendome savo pažiūromis, aiškiai supratome, kad gerai šeimininkauti ir kurti sau šioje žemėje geresnį gyvenimą – tai nereiškia vien dirbti nuo aušros ligi sutemų, kad reikia žinoti, kaip tas ar kitas darbas geriau atlikti.“ Įvairūs konkursai, mokymai, kursai tapo organizacijos veiklos kasdienybe. Draugijos Centro valdybos posėdyje 1940 m. balandžio mėnesį buvo konstatuota, kad jau yra apie 100 skyrių, o visa savo veikla reikia siekti įnešti naujovių į kaimo moters gyvenimą. Deja, kaip ir kitų organizacijų, LŪD veikla nutrūko ilgiems sovietų okupacijos metams ir tik 1992 m. vasarą Kauno r. ūkininkių iniciatyva, kartu su Žemės ūkio rūmais buvo atkurta ši kaimo moterų organizacija.
Istoriniu įvykiu galima pavadinti 1998 m. Kaune, Kaimo informacijos ir mokymo centre, įvykusį A. Devenienės ir atkurtos LŪD vadovės Linos Bružikienės susitikimą. Iš JAV atvykusi ir jau 95-uosius savo gyvenimo metus einanti pirmoji vadovė negalėjo atsidžiaugti atgauta Lietuvos nepriklausomybe, moterų, ūkininkių veikla, jų užsispyrimu gerąją to žodžio reikšme, nes ir pati buvo tokio būdo. A. Devenienė domėjosi viskuo, ką veikia moterys, lankėsi jų ūkiuose, negailėjo pastabų ir patarimų, ragino nepasiduoti sunkumams. Ruošėsi sugrįžti ir gyventi čia, savo gimtojoje žemėje, kartu su dukros Dalios Bobelienės šeima. Deja, jos susiruošimą nutraukė liga – 1999 m. vasario 14 d. A. Devenienė mirė ir buvo palaidota Čikagoje, Vileišių giminės kapuose.
O čia, Lietuvoje, LŪD veikla, kaip ir prieškariu, įgavo neįtikėtiną pagreitį. Sugrįžusiems į savo ar savo tėvų žemę ūkininkams buvo nelengvos dienos. Anot L. Bružikienės, tuomet reikėjo atkartoti A. Devenienės įvardytą siekį – kaime matyti aktyvią, išsilavinusią, save gerbiančią moterį. Vėl visas dėmesys buvo sutelktas į mokymus – jau 1995 m. Žemės ūkio ministerija, ŽŪR ir LŪD parengė „Kaimo moterų mokymo programą“. Tai buvo 264 val. kursai, kurių metu moterys klausėsi augalų auginimo bei priežiūros, gyvulių higienos, sveikatos, namudinių verslų, valgių gamybos seminarų. LŪD skyriai aktyviai steigėsi ir žemės ūkio mokyklose, su jas vienijančia Asociacija buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, įnešusi dar daugiau gerų iniciatyvų į moterų veiklą. Mokymo programa turėjo pradžią, bet, kaip juokauja veteranės, neturėjo pabaigos. Kaimo moterys nuolat ėjo šiek tiek priekyje visų naujų šalies ir kaimo iniciatyvų – stengėsi sukurti gerą atmosferą savo šeimose, būti patarėjomis ir bendražygėmis savo vyrams, rūpintis gražia namų aplinka, tradicijomis.
LŪD veikla po gero dešimtmečio išsiplėtė ir neabejotinai keitėsi. Dar labiau suaktyvėjo bendradarbiavimas su giminingomis užsienio šalių moterų organizacijomis, moterys aktyviai įsijungė į Lietuvos kaimo plėtros programą. Dažna aktyvi LŪD narė ėmėsi konkrečios veiklos – savo verslo, kūrė kaimo turizmą, bendruomenes ar pasuko į kitą veiklą.
Konferencija surengta įgyvendinant projektą „Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos realijos ir perspektyvos, skatinant kaimo plėtros dalyvių bendradarbiavimą ir įtrauktį į informacijos ir žinių skalaidos procesus kaimo vietovėse“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisykles, skirtas renginių komunikacijos priemonėms.
