Kovo 4 dieną pristatyta apžvalginio tyrimo ataskaita „Diskusija Lietuvos viešojoje erdvėje dėl kailinių žvėrelių fermų veiklos ir galimo jos uždraudimo 2020-2024 metais“.
Psichologas prof. Gediminas Navaitis ir komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius remdamiesi žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis pateikė išvadą, jog kailinių žvėrelių auginimo draudimo šalininkų komunikacija rėmėsi manipuliatyviais emociniais gyvūnus sužmoginančiais naratyvais, kurie buvo plėtojami ne tik per tradicinę žiniasklaidą, tačiau ir kitais komunikacijos kanalais – socialiniais tinklais (įskaitant aktyvią reklamą), specialiomis interneto svetainėmis, elektroniniu paštu.
Apžvalginio tyrimo metu rasti ir išanalizuoti 3,6 tūkst. pranešimų nuo 2020 iki 2024 m., susiję su kailinių žvėrelių auginimo veikla ir siūlymais ją uždrausti. Reikšmingos jų dalies atsiradimas sietinas su Všį „Tušti narvai“, kuri dar 2014 m. pradėjo viešinti siūlymą uždrausti Lietuvoje auginti gyvūnus dėl jų kailio.
Kone pusė (46 proc.) visos 2020-2024 metų VšĮ „Tušti narvai“ komunikacijos buvo skirta būtent kailinių žvėrelių sektoriaus uždraudimui.
Tyrimo metu nustatyta, jog viešojoje informacijoje dominavo emociniai ir moraliniai argumentai, kuriuos aktyviai skleidė draudimo idėjos iniciatoriai. Argumentų visuma tyrimo metu suskaidyta į 8 pagrindinius naratyvus – „fizinis smurtas ir žiaurus elgesys“, „dujų kamerų siaubas“, „kailis yra prabangos prekė“, „aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos rizikos“, „pasenusi praktika“, „nuoroda į emocijas ir solidarumą“ ir „ekonominė argumentacija“.
„Apibendrinant pateiktus duomenis reikia konstatuoti, kad Lietuvos visuomenės požiūris į kailinių žvėrelių auginimą kinta nepalankia šiam auginimui linkme. Tai sietina su sumania ir intensyvia minėtų neigiamų naratyvų – jog kailinių žvėrelių auginimas yra neetiška veikla – sklaida bei populiarinimu (propaganda)“,- rašoma tyrime.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos informacija