2021 m. birželio 17 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje pritarta Seimo nutarimui Dėl klimato kaitos valdymo darbotvarkės, taip pat apsvarstyti kiti žemdirbiams aktualūs projektai.
Įstatymų ginamas gamintojas bus stipresnis
KRK pritarė siūlomam Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 13 straipsnio pakeitimui, kuriuo siūloma įstatyme įtvirtinti teisinį pagrindą, kad informacija apie žalio pieno pirkimo kainas turi būti renkama ir viešinama. Iš tiesų tai yra daroma jau daugelį metų, tačiau iškilo būtinybė šią nuostatą įtvirtinti įstatymu, nes teismas išaiškino, kad komerciškai jautri informacija negali būti renkama ir skelbiama ministro lygio potvarkiu.
Seimo komitete akcentuota, kad tai yra sveikos konkurencijos rinkoje sąlyga. Pieno gamintojams tokia informacija reikalinga dėl derybinių galių. Komercinė paslaptis nėra atskleidžiama, nes skelbiama ne konkreti, o vidutinė supirkimo kaina o pagal gamintojų grupes, be to, ji dviejų mėnesių senumo. „Yra apie 18 tūkst. pieno gamintojų, iš jų didelė dalis smulkiųjų; apie 60 pieno supirkėjų, iš jų tik 9 perdirbėjai. Matome, kad derybinės galios tikrai nevienodos, statytojai patiria tam tikrą presingą, kainų skelbimas būtų vienas iš tų dalykų, kurie leistų turėti daugiau viešumo ir gintų mažesniųjų teises“, – sakė žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius.
Seimui priėmus įstatymą, jis įsigaliotų nuo rugpjūčio 1 d.
Taip pat KRK toliau svarstė paketą projektų, kuriais siekiama į nacionalinę teisę perkelti 2019 metų balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje. Tai Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektas bei su juo susijusių Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo bei Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pataisos. Paketo svarstymas Seime artėja prie pabaigos. Seimo komitete buvo aptartos jau tik techninės teisininkų pastabos.
Dėl klimato kaitos valdymo darbotvarkės
KRK pritarė Seimo nutarimo Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projektui. Šiame dokumente įvardijami aukštesni Lietuvos klimato kaitos politikos tikslai. Juos pristatydamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymėjo, kad Lietuvos strategija yra iki 2050 metų tapti klimatui neutralia valstybe, iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 30 proc.; numatyti ir sektoriniai įsipareigojimai, iš kurių žemės ūkiui keliamas tikslas yra mažiausias – iki 2030-ųjų ŠESD išmetimus palyginti su 2005 metais sumažinti 11 proc., kai, tarkime, atliekų tvarkymo sektoriui – 65 proc.
Dėl konkrečių priemonių žemės ūkiui bus diskutuojama rudeniop, tam bus sudarytos sektorinės darbo grupės. Kol kas akcentuojamas pagrindinis rodiklis – 15 proc. sumažinti mineralinių azoto trąšų naudojimą, ir to veikiausiai užtektų ambicijai pasiekti. Juolab kad nėra siekiama mažinti gamybos ar ją apriboti – priešingai, augimą galima būtų kompensuoti panaudojant CO2 sekvestracijos žemės ir miškų ūkyje apimtis.
KRK posėdžio išvakarėse Aplinkos ministerija surengė pasitarimą su žemės ūkio organizacijų atstovais, kuriame buvo išsakyta ir Žemės ūkio rūmų organizacijų nuomonė. Priminsime, kad ŽŪR Aplinkos ministerijai pastabas ir pasiūlymus dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projekto dar kovo mėnesį išdėstė raštu. Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų turėtų būti didinamas gyvulininkystės ūkių prisidėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos vystymo.
„Su Aplinkos ministerija turėjom aptarimą, pateikėme savo klausimus, nuogąstavimus; galėčiau prisijungti prie istorinio aimanavimo…“ – prisimindamas ne visada žemdirbiams palankią ankstesnę bendradarbiavimo patirtį Seimo komiteto posėdyje sakė ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas. Kartu jis pripažino, kad aplinkos ministro požiūris ir kvietimas dialogui – džiugina. Klimato kaitos darbotvarkė derinama jau ganėtinai ilgai, ir reikia pagaliau galvoti, kaip siekti tikslų. Priemonės ir technologijos yra, reikia tik laiko, tinkamo požiūrio ir finansavimo. Todėl ŽŪR pozicija – pritarti klimato kaitos valdymo darbotvarkei.
Diskusijoje taip pat dalyvavo, taiklių pastebėjimų pateikė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.