Žemės ūkio rūmai (LR ŽŪR) tęsia tarptautinę veiklą. Šią savaitę LR ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus dalyvavo Švedijos iniciatyva nuotoliniu būdu surengtoje konferencijoje, kurioje, kartu su kitų Europos šalių atstovais, diskutavo apie atsinaujinančio ekologinio žemės ūkio perspektyvas, tarėsi, kaip ES galėtų paskatinti ūkininkus imtis bio žemdirbystės ne tik materialiai, bet ir kitais būdais.
Gerbiamas pirmininke, kodėl būtent LR ŽŪR buvo pakviesti dalyvauti šioje konferencijoje, juk Lietuvoje yra ir kitų organizacijų, kurios tikina ginančios žemdirbių ir apskritai žemės ūkio interesus?
Tiems, kurie giriasi galintys tai daryti, pasiūlyčiau nors iš šalies pasiklausyti diskusijų, kokios vyksta tokio pobūdžio renginiuose. Ten niekas netranko kumščiais, nešaukia ir negrasina – diskusijose dėmesys atkreipiamas į logiškus argumentus. Jeigu argumentų neturi, tai niekas tavęs nesiklausys, o ir daugiau kvietimų į konferencijas nesulauksi. Kartais manęs klausia – kodėl LR ŽŪR taip aktyviai dalyvauja tarptautiniuose renginiuose, tarp jų ir tuose, kuriuose nesiderama dėl konkrečios paramos sumos. Taip, nesiderama, tačiau būtent nuo tokių diskusijų ir prasideda konkretūs darbai. Be to, dalyvaudamas diskusijose atstovauji ir valstybės interesams, nuo tavęs priklauso, kokią nuomonę apie tavo valstybę susidarys kitų šalių atstovai ir apskritai, koks bus tavo šalies įvaizdis. Kitas niuansas – nors paprastai diskusijose organizuojamas vertimas į pagrindines kalbas, tačiau tokie dalykai vargina, be to, net geriausias vertėjas ne visada sugeba perteikti mintis tiksliai, todėl labai svarbu mokėti kalbas ir išsiversti be vertėjų. Deja, daugelio Lietuvos žemdirbių organizacijų vadovai ir dėl šios priežasties negali tarptautiniuose renginiuose dalyvauti kaip lygiaverčiai dalyviai.
Kokio pobūdžio renginys buvo Švedijos iniciatyva?
Patikslinčiau, kad jį šį kartą konferenciją surengė švedai ir tai buvo darbinė Baltijos jūros regiono atsinaujinančio ekologinio žemės ūkio aljanso konferencija ruošiantis pagrindinei konferencijai, kuri numatyta rugsėjo antroje pusėje Pietų Korėjoje ir jau neabejoju, kad ji vyks taip pat nuotoliniu būdu. Šioje konferencijoje dalyvavau ne tik kaip LR ŽŪR vadovas, bet ir kaip Baltijos fondo (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) atstovas. Priminsiu, kad kovo mėnesį, kartu su kitais Europos šalių atstovais, pasirašiau memorandumą dėl pasaulinio bioregionų aljanso steigimo.
Kokių tikslų siekia aljansas ir kokiais konkrečiais darbais pavirs šios diskusijos?
Kai kurie aljanso pasiūlymai jau įgyvendinami. Pavyzdžiui, būtent šis aljansas ES šalis ragino diegti vadinamąsias trumpąsias grandines – nuo ūkio iki vartotojo. Šį kartą tarp diskusijų buvo idėja populiarinti vadinamąją žaliosios planetos dietą, pasiūlymai vaikų darželiuose bei mokyklose vaikus maitinti tik ekologiniais ir sveikais produktais. Pasidalinome patirtimi, o jos turime ir mes, lietuviai. Ir jau akivaizdu, kad būtent ši kryptis turi daugiausia perspektyvų, kad ne tik ES, bet ir kitose rinkose bio žemdirbystei bus skiriamas prioritetas.
Ar šios ūkininkavimo krypties ateitis priklausys tik nuo ūkininkų iniciatyvos?
Svarbus ir ūkininkų aktyvumas, tačiau diskusijose kai kurių šalių atstovai dalijosi patirtimi ir sakė, kad labai svarbi yra valstybės bei savivaldos iniciatyva. Ir Lietuvos savivaldybės galėtų būti aktyvesnės, juk iš esmės nuo šios ūkininkavimo krypties plėtros priklauso kiekvieno konkretaus regiono, kiekvienos savivaldybės ar seniūnijos gyventojų sveikata, o nuo to prasideda ir ekonomikos stiprinimas.
Kas toliau? Ar šiai temai skirs dėmesio LR ŽŪR?
Taip. Spalio mėnesį ketiname surengti tokio pobūdžio diskusiją nuotoliniu būdu apie trumposios grandinės sveiko maitinimo skatinimą. Štai taip regis teoriniai aptarimai pasiekia žemdirbius.