Iki birželio 15 d. kviečiame teikti paraiškas paramai už įsigytus gyvulius gauti. Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo nustatyti penki Afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai ūkiuose. Du atvejai nustatyti Pakruojo ir po vieną Jurbarko, Varėnos ir Lazdijų rajonuose. Žemės ūkio ministerija primena, kad ūkininkai, kurie dėl AKM yra priversti atsisakyti kiaulininkystės, gali keisti gyvulininkystės kryptį.
Vienas iš paskutiniųjų AKM židinių buvo užfiksuotas Lazdijų seniūnijos ūkyje, kuriame savo reikmėms buvo auginamos 3 kiaulės. Atliekant epizootinį tyrimą, nustatyta, kad ūkininkas šių metų balandžio mėnesį netoli savo gyvenamosios teritorijos buvo radęs šerno gaišeną, užkrėstą AKM. Specialistų nuomone, liga į ūkį galėjo patekti dėl netiesioginio kontakto su laukine fauna. Tačiau aptikti AKM židiniai neturėtų paveikti komercinių ūkių veiklos.
Primename, kad aptikus AKM židinį, o Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) tam tikrą vietovę paskelbus AKM zona, priverstinio kiaulių skerdimo išlaidos kompensuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. Vien 2018 metais tam skirta 262 tūkst. eurų. Gyvūnų savininkams iki 100 proc. atlyginami nuostoliai už sunaikintus gyvūnus ir gyvūninius produktus likviduojant AKM židinį, taip pat už sunaikintus pašarus, pašarines žaliavas, kurių negalima dezinfekuoti, bei už atliktą patalpų valymą, dezinsekciją ir dezinfekciją.
Gyvūnų savininkai dėl patirtų nuostolių atlyginimo per 20 darbo dienų nuo oficialaus VMVT paskelbimo apie AKM židinio likvidavimą kreipiasi į savivaldybių komisijas ir pateikia prašymą bei būtinus dokumentus nuostoliams atlyginti. Savivaldybės darbuotojai padės užpildyti reikiamus dokumentus ir visą informaciją išsiųs Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA). NMA per 15 darbo dienų apskaičiuos lėšų poreikį ir, gavusi ministerijos sprendimą dėl lėšų skyrimo, perves lėšas gyvūno savininkui.
Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad gyvulių laikytojai, kurie paskerdė kiaules dėl afrikinio kiaulių maro, arba yra afrikinio kiaulių maro zonoje, gali keisti gyvulininkystės kryptį ir gauti valstybės paramos lėšų kitų rūšių ūkiniams gyvūnams įsigyti. Iki birželio 15 d. dar galima teikti paraiškas savivaldybėse (seniūnijose) pagal laikytojo gyvenamąją vietą ir pretenduoti gauti valstybės pagalbą už įsigytus ūkinius gyvūnus. Didžiausia paramos suma yra 580 eurų, bet neturi viršyti 80 proc. ūkinių gyvūnų įsigijimo išlaidų. Bendrai šiam paraiškų priėmimui skirta 65 tūkst. eurų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ūkininkas, prieš teikdamas paraišką, jau turi būti įsigijęs gyvulių ar naminių paukščių, pvz., ožkų, vištų ar kt.. Be to, gyvūnų laikytojas turės įsipareigoti bent trejus metus šioje zonoje nelaikyti kiaulių, bet auginti valstybės pagalbos lėšomis įsigytus kitų rūšių ūkinius gyvūnus.
„Afrikinis kiaulių maras neturi sienų, tad naujieji židiniai gali būti aptikti bet kada. Svarbu nepamiršti laikytis visų biosaugos reikalavimų. Valstybė taip pat kompensuoja užkrėstų kiaulių neutralizavimą bei suteikia paramą tiems, kurie nuspręs įsigyti kitų gyvulių. Paraiškų laukiama iki šio penktadienio“, – teigia žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
VMVT duomenimis, AKM plinta visame Europos regione: nustatytas pirmasis AKM atvejis šerno gaišenai Rumunijoje, Vengrijoje – 14, Čekijoje – 28, Estijoje – 157, Latvijoje – 335, Lietuvoje – 928, Lenkijoje – 1 308 AKM atvejai laukinėje faunoje. Liga taip pat pasireiškė ir kiaulių laikymo vietose: Lenkijoje šiais metais užfiksuoti 8 židiniai, Rumunijoje – 3, Moldovoje – 4, Ukrainoje – 32.
Žemės ūkio ministerijos informacija