Jau akivaizdu, kad klimato atšilimas ne kada nors ateity paveiks, bet jau dabar daro įtaką kiekvieno žemdirbio ūkiui. Ir atvirkščiai – kiekvienas ūkis, kaip smiltelė, daro įtaką klimato atšilimui. Todėl LR Žemės ūkio rūmai vykdo projektą „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas pieninėje galvijininkystėje diegiant inovatyvias bandos valdymo, genetikos gerinimo ir šėrimo technologijas“.
Kalbiname šio projekto vadovą dr. Edvardą Gedgaudą.
Priminsime, kad minėtas projektas vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.
Pagrindinis projekto tikslas – šiltnamio efekto mažinimas, ūkio našumo ir pelningumo didinimas pienininkystės ūkiuose, naudojant tinkamą genetiką ir inovatyvius šėrimo sprendimus.
Kodėl mes, lietuviai, turėtume skirti dėmesį ir lėšas klimato atšilimui stabdyti?
Todėl, kad esame ES bei Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) nariai, o pastaroji labai susirūpinusi gyvulininkystės ūkių poveikiu aplinkai. Turime laikytis 2015 m. Paryžiaus susitarimo klimato srityje. Jame nustatytas veiksmų planas, kuriuo siekiama, kad visuotinis atšilimas būtų „gerokai mažesnis“ nei 2°C.
Kaip ir kiek klimato atšilimą spartina užsiimantys pienine galvijininkyste?
Neretai juokais kalbama tik apie galvijų išskleidžiamą metano emisiją. Žinoma, ji įskaičiuojama, tačiau iš tikrųjų poveikis yra daug didesnis. FAO duomenimis už 18 proc. klimato šiltėjamą sukeliančių dujų emisijų yra atsakingas būtent gyvulininkystės sektorius. Palyginkime – transporto sektoriaus įtaka yra tik 12 proc. visų emisijų. Gyvulininkystės sektorius ženkliai prisideda prie mūsų planetos dirvožemio degradacijos. Vidutinis dirvožemio netekimas dirbamuose laukuose yra apie 4 mm per metus. Kas yra apie 195 kartus daugiau nei natūrali gamtinė erozija. Pasaulinis dykumų plitimo greitis yra apie 52 000 kv.km per metus, o miškų užimamas plotas Žemėje kasmet sumažėja 130 000 kv.km. Grubiai skaičiuojant nauja dykuma kasmet pavirsta toks plotas, kokį užima Lietuva, o miškų kasmet sumažėja po du kartus daugiau.
Kas sudaro tuos 18 proc.?
Poveikis yra labai platus, apimantis ne tik galvijų augintojų ūkius, bet ir visas sritis, kurios aptarnauja tuos ūkius. Pavyzdžiui, gaminant pašarą galvijams (įskaitant trąšas bei pesticidus), apdorojant mėsą ar kitus gyvūninės kilmės produktus (sunaudojamas vanduo, elektra, į aplinką patenkantys įvairūs vandens, oro ar dirvos teršalai), pakuojant, sandėliuojant ir transportuojant žaliavas ar produktą. Visa tai lemia pesticidų, trąšų, antibiotikų naudojimą ir jų patekimą į aplinką, prisideda prie aplinkos eutrofikacijos, sąlygoja šiltnamio dujų emisijos didėjimą, didina pakuočių ir kitų atliekų kiekį.
Artėkime prie Lietuvos poveikio.
FAO duomenimis, Baltijos jūros baseino regione gyvuliai sukuria 4 kartus daugiau vandens taršos fosforu ir azotu nei 85 milijonai čia gyvenančių žmonių. Taigi susirūpinimas pagrįstas.
Ką planuojate nuveikti vykdydami šį projektą?
10 gyvulininkystės pienininkystės ūkių (daugiausia – šeimos ūkiai Žemaitijoje) bus įrengti ir vykdomi parodomieji bandymai pagal parengtą parodomojo bandymo metodiką. Planuojame suorganizuoti 12 lauko dienų, 13 seminarų, 40 dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimų ir baigiamąją konferenciją, kurios metu pateiksime išvadas ir rekomendacijas.
Lietuvos pienininkystės ūkiuose naudosime pasaulyje jau naudojamus inovatyvius gyvulių šėrimo sprendimus su atitinkamais priedais – probiotikais, gyvomis mielėmis, fermentiniais preparatais (NRG 100) ir, žinoma, skiriant dėmesio genetikai bei bandos valdymui. Atliksime parodomuosius bandymus kaip gerosios patirties įrodymą bei skatinsime ūkininkus naudotis projekto metu patvirtintais rezultatais ir taip prisidėti prie šiltnamio efekto mažinimo. Manau, kad tai bus naudinga ir ūkininkams. Esu įsitikinęs, kad naudojant tvarų, tausojantį ūkininkavimą, galima pasiekti gerų rezultatų.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.
