Seimui pratęsus rudens sesiją, sausio 6-ąją į nuotolinius posėdžius rinkosi Seimo komitetai, taip pat ir Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Dienotvarkėje trys svarbiausi klausimai: rengiamos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veikla ir perspektyvos, produktų ženklinimo ypatumai įsigaliojus draudimui klaidinti vartotojus taikant „pieno“ sąvoką.
Posėdyje dalyvavo ir pastebėjimais dalijosi Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, vicepirmininkas Algis Baravykas, vicepirmininkas Vytautas Buivydas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA)vadovas dr. Algis Gaižutis.
Projekto svarstymas artėja prie pabaigos
KRK baigia rengti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas. Seimui pritarus projektui, naujos nuostatos įsigaliotų 2021 metų gegužės 1 d. Siūloma spręsti žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais bei su tuo susijusias problemas: aiškiau reglamentuojama gyvūno konfiskavimo tvarka iki teismo sprendimo, esant reikalui nugaišinimas neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo; numatomas gyvūnų veisėjų veiklos registravimas Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje, privalomas kačių, šunų ir šeškų ženklinimas mikroschemomis ir registravimas Gyvūnų augintinių registre (iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui).
Iki įstatymo įsigaliojimo turėtų būti parengti įgyvendinamieji teisės aktai, numatytas gyvūnų augintinių ženklinimo mikroschemomis kompensavimo mechanizmas socialiai remtiniems asmenims.
NŽT veiklos erdvės ir problemos
Pagal Vyriausybės programą, NŽT funkcijos turėtų būti peržiūrėtos, daugiau galios suteikta savivaldybėms. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas informavo, kad dabar Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų planas yra rengiamas, o sausio pabaigoje turėtų prasidėti derinimas.
Pristatydamas NŽT veiklą direktorius Laimonas Čiakas akcentavo, kad jo vadovaujama tarnyba užsiima ne tik nuosavybės teisių atkūrimu kaip dažnai manoma. Valstybės institucija turi 5 pagrindines kryptis, iš viso teikia 52 administracines paslaugas, atlieka apie 30 funkcijų.
NŽT vadovas nepritartų tam, kad valstybinės žemės valdymas būtų perleistas savivaldai – tuomet būtų neįsivaizduojama, kaip sklandžiai organizuoti žemės paėmimą strateginiams projektams („Via Baltica“, „Rail Baltica“), kurie driekiasi per kelių savivaldybių teritorijas.
Apie NŽT veiklą, jos organizavimą, žemės tvarkymo problemas klausimų turėjo ir Seimo nariai, ir Žemės ūkio rūmų vadovai bei nariai.
ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas atkreipė dėmesį į jauniesiems ūkininkams rūpimą dalyką – kaip veiklos pradžiai įgyti, išsinuomoti žemės, kai pirmenybė yra suteikiama besiribojančių sklypų savininkams. „Nelygios galimybės išsinuomoti, laikinai pradėti naudotis. Ar nematote problemos?“ – teiravosi jis. L.Čiakas patikino, kad supranta jaunuosius ūkininkus, tačiau savo laiku sprendimas teikti pirmenybę besiribojantiems sklypams buvo logiškas, skatino sklypų konsolidaciją. Dabar gi reikėtų galvoti, kaip pritraukti jaunuosius ūkininkus, padėti jiems įgyti žemės. Valstybinės žemės nuomai galima būtų sukurti pirmenybės balais pagrįstą mechanizmą, svarstė L.Čiakas pastebėdamas, kad problema yra diskutuojama, pokalbis buvo ir ŽŪR, tačiau sprendimas turi būti rastas kartu su politikos formuotojais.
LEŪA pirmininkas S.Daniulis dėmesį atkreipė į kitą problemą – valstybės nuomojamą apleistą žemės ūkio paskirties žemę. Pradėjus ją tvarkyti paaiškėja, kad ji įtraukta į miško naudmenas.
LMSA vadovas dr. A.Gaižutis koncentruotai išsakė miškininkams rūpimas pastabas. „Numatyta smarkiai padidinti šalies miškingumą, tam reikalingi kardinalūs pokyčiai teisėkūroje, dabartinis reglamentavimas neskatina veisti miškų“, – teigė jis. Apie 50 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės užfiksuotos kaip miško naudmenos. NŽT skiria baudas savininkams už apleistą žemę, o kai žmonės ima kirsti savaiminius želdynus, yra baudžiami aplinkosaugininkų. Panašias painiavas, kurių yra ir daugiau, pasak dr. A.Gaižučio, reikėtų spręsti.
Pieniškas gaminys negali būti be pieno
Šiomis dienomis kilo triukšmas dėl prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“. Taip negali būti ženklinami augalinės kilmės gaminiai, tokie kaip žemės riešutų kremas ir pan. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teigimu, tai yra vartotojų klaidinimas. Tai teigdama VMVT remiasi europiniais dokumentais ir Europos Teisingumo Teismu (ETT).
Tai jokia naujiena. ETT dar 2017 m. pateikė išvadą, kad pienas gali būti tik gyvūninės kilmės, todėl pieno ir jo produktų (sviestas, sūris) pavadinimai negali būti vartojami kalbant apie augalinius produktus, o Lietuvos įmonėms buvo suteiktas terminas atitinkamai peržiūrėti savo gaminių pavadinimus, prekių ženklus – visą ženklinimą.
Išimtiniai atvejai yra galimi, jie tvirtinami Europos Komisijos. VMVT kartu su ŽŪM kaip tik rengiasi pateikti prašymą EK į tokį sąrašą įtraukti keletą produktų pavadinimų, tokius kaip „obuolių sūris“, „slyvų sūris“, „aguonų pienas“, „žemės riešutų sviestas“, „kokosų pienas“.
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas KRK posėdyje pastebėjo, kad panašios diskusijos vyksta ir Copa-Cogeca. Žemdirbiai pritaria tam, kad augalinės kilmės produktai nebūtų vadinami gyvūniniams produktams būdingais pavadinimais: „sojų mėsa“, „burokėlių karpačis“ ir pan. Naujiems produktams gamintojai turėtų atrasti naujus prekės ženklus, nesinaudoti tradiciniais.