Pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams suteikta lengvatinių paskolų už 4,015 mln. eurų. Per visą šiems ūkio subjektams skirtos finansinės priemonės įgyvendinimo laikotarpį nuo 2020 m. lengvatines paskolas gavo 80 ūkio subjektų, skelbia priemonę administruojanti Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF).
Visos lėšos išskolintos anksčiau
Lengvatinės paskolos pagal finansinę priemonę „Paskolų, finansuojamų iš įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos finansines priemones grąžintų lėšų, teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“ buvo pradėtos teikti 2020 m. liepą.
Lengvatinės paskolos buvo teikiamos per finansų tarpininkus – Jungtinės centrinės kredito unijos (KREDA) ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) nares. Šių paskolų teikimui iš viso skirta 4,015 mln. eurų lėšų, iš kurių 3,815 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir 0,2 mln. eurų finansų tarpininko LCKU privačių lėšų.
„Skolinimas buvo numatytas iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau, sulaukus aktyvesnio susidomėjimo iš pirmine žemės ūkio gamyba užsiimančių ūkių, lėšos išskolintos anksčiau“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.
1,815 mln. eurų paskolų suteikė KREDA kredito unijos, 2,2 mln. eurų – LCKU grupės kredito unijos. Vidutiniškai vienas ūkio subjektas skolinosi apie 50,2 tūkst. eurų.
Skolinosi technikai ir įrangai
Pagal šios finansinės priemonės sąlygas žemdirbiai galėjo skolintis naujai ir naudotai žemės ūkio technikai bei įrangai, veislinės pieno krypties telyčioms ar genetinei medžiagai įsigyti.
90 proc. lengvatinėmis paskolomis pasinaudojusių ūkio subjektų skolinosi žemės ūkio technikai, o 10 proc. – žemės ūkio įrangai įsigyti. Pavyzdžiui, ūkiai pirko kombainus, traktorius, diskines kombinuotas pneumatines sėjamąsias, diskinius ir noraginius skutikus, mobilias džiovyklas ir kt.
„Spartus lėšų išskolinimas rodo, kad pirmine žemės ūkio gamyba užsiimantiems ūkiams itin svarbu palankios finansavimo galimybės ir sąlygos, kurios leistų gerinti bendrus ūkio veiklos rezultatus ir kurti tvarumą. Investuodami ūkio subjektai gali mažinti gamybos sąnaudas, gerinti ir perorientuoti gamybą, sukurti ir gerinti su ūkio plėtra, pritaikymu ir modernizavimu susijusią infrastruktūrą. Tai padeda įgyvendinti ir su agrarine aplinkosauga bei klimato kaita susijusius tikslus“, – komentuoja R. Globienė.