2024 m. rugsėjo 9 d. Jungtinių tautų generalinė asamblėja (United Nations General Assembly) (JTGA) priėmė politinę deklaraciją, skirtą kovai su antimikrobinėmis medžiagomis, siekdama iki 2030 m. sumažinti iki 10 proc. mirčių, susijusių su antimikrobiniu atsparumu ir taip pat sumažinti antimikrobinių medžiagų vartojimą žemės ūkyje.
Lyderiai sutarė iki 2030 m. reikšmingai sumažinti žemės ūkyje vartojamų antimikrobinių medžiagų kiekį. Siūlomi sprendimai apima investicijas į gyvūnų ir augalų sveikatą, su tikslu užkirsti kelią infekcijoms ir sumažinti antimikrobinių medžiagų poreikį.
Dalyviai įsipareigojo užtikrinti, kad antimikrobinių medžiagų naudojimas gyvūnams ir žemės ūkyje būtų vykdomas atsakingai, laikantis pasaulinių standartų. Ypatingą dėmesį skirs tarptautiniam bendradarbiavimui rengiant gaires, kaip sumažinti antimikrobinių medžiagų vartojimą augalų ūkyje.
Be to, iki 2030 m. bus parengtos gyvūnų vakcinacijos strategijos, taip pat užtikrinti prieinamumas prie kokybiškų veterinarijos paslaugų ir vaistų lygius.
Toks JTGA priimtas sprendimas atspindi didėjantį pasaulio lyderių įsipareigojimą kovoti su antimikrobiniu atsparumu tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatai.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) pripažino svarbą kovojant su antimikrobiniu atsparumu taikant „One Health“ požiūrį, kuris apima žmonių, gyvūnų, augalų ir aplinkos sąsajas.
Europos Komisija šią patvirtintą deklaraciją dėl antimikrobinio atsparumo (AMR) laiko „stipriu signalu“ ir pabrėžia būtinybę spręsti šią pasaulinę problemą. Jei nesiimsime veiksmų, šiuo klausimu, iki 2050 m. gali žūti daugiau nei 8,2 mln. žmonių.