Birželio mėnesį prasidėjo priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Čia kviečiami mokytis tie, kurie nori įgyti profesiją kartu su brandos atestatu. Ypač patrauklu tai, kad profesinėje mokykloje galima įgyti ir bendrąjį išsilavinimą, ir profesiją, o po to iš karto įsilieti į darbo rinką arba toliau tęsti mokslus aukštojoje mokykloje.
Dažnai girdime apie jaunuolius, negalinčius apsispręsti, kokia profesija jiems labiausiai tiktų. Kiti meta mokslus arba baigia mokymo programą ir net nedirba pagal turimą profesiją. Taigi jaunuoliams labai svarbu kuo geriau pažinti save, suformuoti kompetencijų aplanką ir pasirinkti tai, ką labiausiai mėgsta. Svarbu neatidėlioti profesijos pasirinkimo.
Profesijos pasirinkimas – vienas svarbiausių sprendimų žmogaus gyvenime, kurio sėkmė susijusi su būsima psichologine, socialine ir ekonomine padėtimi. Tai yra tarsi pamatai, ant kurių bus statomas visas žmogaus gyvenimas: jei specialybė bus miela, tuomet ir darbas kels pasitenkinimo jausmą, žmogus tobulins savo žinias ir įgūdžius, jausis svarbus. Priešingu atveju, tai gali tapti kančia.
Kodėl taip atsitinka, kad jaunam žmogui ne visada sekasi teisingai pasirinkti profesiją? Ką patys jaunuoliai, jų artimieji ar aplinkiniai daro ne taip?
Profesinis mokymas atviras visiems
Į profesinio mokymo įstaigas gali stoti mokiniai, dar neįgiję pagrindinio išsilavinimo arba jį jau turintys – baigusieji 10 klasių ar II gimnazijos klasę. Priėmimas vyksta centralizuotai, prašymą reikia pildyti LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojamųjų egzaminų nėra.
Mokiniai kartu mokysis ir bendrojo ugdymo, ir pasirinktos profesijos, toje pačioje įstaigoje įgis ir brandos atestatą, ir profesinę kvalifikaciją.
Taip pat profesinis mokymas atviras jau turintiesiems vidurinį išsilavinimą, suaugusiesiems, norintiems įgyti ar tobulinti profesinę kvalifikaciją. Priėmimas taip pat vyksta LAMA BPO informacinėje sistemoje.
Mokiniai gali rinktis profesinio mokymo modulius
9–10 klasių ir I–IV gimnazijos klasių mokiniai profesinio mokymo įstaigose gali rinktis atskirus profesinio mokymo modulius. Jie leidžia išbandyti įvairių specialybių praktines veiklas: žemės ūkio, inžinerijos, grožio, paslaugų ir kt. sričių. Tai galimybė gimnazistams iš anksto išmėginti specialybę, kurią norėtų pasirinkti baigę gimnaziją, arba įgyti naudingų įgūdžių, praversiančių ateityje ar kasdienėje veikloje.
Pasirinkus specialybės modulį sudaromas atskiras mokymosi tvarkaraštis, kad būtų galima derinti mokslus gimnazijoje ir profesinio mokymo įstaigoje. Baigus gimnaziją ir stojant į tos pačios specialybės programą, modulis yra įskaitomas ir mokymasis sutrumpėja.
2024 m. priėmimo metu 37 profesinio mokymo įstaigos gimnazistams siūlo rinktis per 270 profesinio mokymo modulių. Moduliai gimnazistams siūlomi jau kelerius metus ir sulaukia vis didesnio populiarumo. 2021 m. modulius rinkosi apie 1 tūkst. mokinių, 2022 m. – beveik 1,4 tūkst., 2023 – jau 1,6 tūkst. Priėmimas į modulius profesinėse mokyklose vyksta LAMA BPO informacinėje sistemoje.
Pameistrystė – galimybė mokytis darbo vietoje
Profesinėse mokyklose galima mokytis ne tik mokykline, bet ir pameistrystės mokymo forma. Tokiu atveju profesinio mokymo programos teorinės dalies mokomasi profesinėje mokykloje, o praktinio mokymo – realioje darbo vietoje. Pameistriai už atliekamą darbą gauna atlyginimą ir įgyja daugiau praktinių įgūdžių.
Pameistrystė nebūtinai turi apimti visą profesinio mokymo programą, ji gali būti organizuojama ir pagal vieną modulį. Minimali pameistrystės trukmė – apie du mėnesius, priklausomai nuo programos.
Pameistrystės mokymo formą gali rinktis profesinio mokymo įstaigų mokiniai, kurie yra jau įgiję vidurinį išsilavinimą. Norint mokytis pameistrystės būdu, mokinys, darbdavys ir mokymo įstaiga pasirašo sutartį.
Profesinė mokykla: ir bendrasis ugdymas, ir specialistų kalvė
Profesinis mokymas ypač patrauklus norintiesiems greitai įsilieti į darbo rinką ir pradėti savarankišką gyvenimą. Profesinio mokymo įstaigų mokiniai gali gauti įvairias stipendijas, apsigyventi bendrabučiuose, dalyvauti tarptautinėse mainų programose, profesinio meistriškumo konkursuose.
Profesinio mokymo įstaigų I–IV gimnazijos klasių mokiniai, kaip ir jų bendraamžiai gimnazijose, gali savo mokykloje lankyti būrelius, kitus neformalaus švietimo užsiėmimus. Veikia prevencinės programos, dirba švietimo pagalbos specialistai.
Baigus profesinio mokymo įstaigą ir įgijus brandos atestatą toliau galima tęsti mokslus kolegijoje ar universitete.
Įsimintinos datos
Stojimo į profesinio mokymo įstaigas prašymai teikiami LAMA BPO interneto svetainėje iki rugpjūčio 5 d. Priėmimo rezultatus stojantieji sužinos rugpjūčio 9 d. iki 12 val., o sudaryti profesinio mokymo sutartis galės rugpjūčio 9–13 d.
Papildomas priėmimas į likusias laisvas vietas bus skelbiamas rugpjūčio 14–25 d. Prašymus dėl valstybės finansuojamų vietų galės teikti stojantieji, kurie nesudarė profesinio mokymo sutarčių dėl valstybės finansuojamos vietos pagrindinio priėmimo metu.
Kur mokytis?
Galima rinktis iš 44 profesinio mokymo įstaigų. Šiuolaikine teorinio ir praktinio mokymosi įranga aprūpintos profesinio mokymo įstaigos veikia beveik kiekviename rajone.