Lietuvos Žemės ūkio rūmų konsultantams bendradarbiaujant su mokslininkais iš Gamtos tyrimų centro ir 11 ūkininkų – žemės ūkio veiklos subjektų (7 grūdinių kultūrų, 2 daržininkystės, 2 uogininkystės ūkiai) įgyvendinamo projekto dėka buvo sprendžiamos dirvožemio kokybės gerinimo, azotinių trąšų naudojimo mažinimo ir produkcijos derlingumo didinimo bei kokybės gerinimo problemos, siekiant didinti augalininkystės efektyvumą ir išteklių naudojimo tvarumą. Projekto metu ūkininkai įsitikino, kad galima padidinti ūkių pelningumą, mažinant azotinių trąšų naudojimą, naujos kartos mikroelementų dėka išlaikant, ar net pagerinant produkcijos derlingumą bei mikroorganizmų pagalba gerinant (atstatant) dirvožemio struktūrą.
Įgyvendinant projektą 11 ūkių buvo vykdyti bandymai: Šiaulių r. ekologiniame ūkyje, bandoma kultūra – pupos; Joniškio r. chemizuotame ūkyje, bandoma kultūra – pupos; Ukmergės r. ekologiniame ūkyje, esančiame mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – pupos; Vilkaviškio r. chemizuotame ūkyje, bandoma kultūra – avižos; Anykščių r. chemizuotame ūkyje, bandoma kultūra – miežiai; Šalčininkų r. chemizuotame ūkyje, esančiame mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – miežiai; Šalčininkų r. ekologiniame ūkyje, esančiame mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – grikiai; Pasvalio r. nacionalinės kokybės produktų gamybos ūkyje, bandoma kultūra – morkos ir kopūstai; Pasvalio r. ekologiniame ūkyje, bandoma kultūra – morkos, kopūstai; Šiaulių r. chemizuotame ūkyje, bandoma kultūra – braškės; Biržų r. ekologiniame ūkyje, bandoma kultūra – juodieji serbentai.
LR ŽŪR projekte dalyvaujantis ūkininkas, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas ir ŽŪR Tarybos narys Alfonsas Jasinevičius noriai dalinasi jo ūkyje atliktų bandymų rezultatais. „Mano ūkis yra ekologinis, palankiose ūkininkauti vietovėse. Atlikus bandymus su juodaisiais serbentais buvo nustatyta, kad uogos masė lyginant su kontrole padidėjo 28 proc. ir 45 proc. atitinkamai, didėjant sausų medžiagų kaupimuisi 38 proc. ir 57 proc. Antioksidantinis aktyvumas paveiktų uogakrūmių uogose padidėjo neženkliai – paklaidų ribose“, – kalbėjo A. Jasinevičius.
Pasiektais projekto rezultatais ir nuoširdžiu bendradarbiavimu su ūkininkais džiaugiasi ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkės dr. Virgilija Gavelienė ir dr. Sigita Jurkonienė.
„Svarbu pažymėti ūkininkų išaugusią atsakomybę dėl dirvožemio – pagrindinės jų darbo priemonės, tausojimo. Per projekto įgyvendinimo laikotarpį susitikome su daug ūkininkų iš įvairių rajonų ir, tenka pripažinti, kad ūkininkai nėra abejingi dirvožemio būklei Lietuvoje, kadangi tik apie 25 proc. mūsų dirvų yra tokios būklės, kad pakanka rūpintis, jog degradacija neprasidėtų. Kitų – 75 proc. šalies plotų kokybė prasta. O štai pasaulio mastu jau daugiau kaip 50 proc. dirvožemių yra degradavę dėl labai sumažėjusių organinių medžiagų atsargų. Lietuvos dirvožemyje natūraliai yra mažai organinių medžiagų palyginti netgi su kaimyninėmis Latvija ar Lenkija, todėl įgyvendintas projektas yra savalaikis ir svarbus“, – kalba LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.
Lietuvos žemės ūkio rūmuose EIP grupės susitikime dalyvavę ūkininkai jau planavo projekto tęstinumą, nes mato realią naudą ne tik saugant dirvožemį, bet ir taupant lėšas trąšoms.
Projektas „Dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atstatymas), naudojant mikroorganizmus. Azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus“ Nr. 35BV-KK-15-1-07891-PR001 vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.
Nuotraukoje: Ukmergės r. ūkininkas Algirdas Valaiša diskutuoja su Gamtos tyrimų centro mokslininke dr. Virgilija Gaveliene.
Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė