Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) gruodžio 13 d. surengė dar vieną tarptautinę protesto akciją Briuselyje, skirtą į Europos Vadovų Tarybos susitikimą susirinkusiems politikams priminti, kad dera tesėti duotus pažadus -suvienodinti paramą visų ES šalių ūkininkams.
Antroji protesto akcija
Pirmoji šįmet Lietuvos žemės ūkio rūmų organizuota protesto akcija Briuselyje įvyko šių metų spalio 18 d. Tada vienodų konkurencijos sąlygų ES rinkoje reikalavo ne tik lietuviai, bet ir lenkai, čekai bei latviai ir estai. Akcija buvo sėkminga, Europos Parlamento ir Europos Komisijos nariai išgirdo lietuvių balsą, priėmė jų raštu pateiktus reikalavimus. Tada ir kilo mintis protesto akciją pakartoti gruodžio 13 d., kai Briuselyje vėl posėdžiaus Europos Vadovų Taryba ir, be kitų klausimų, pradės svarstyti ES biudžeto 2021-2027 m. projektą. Taigi praėjusį ketvirtadienį ŽŪR iniciatyva surengta protesto akcija, kurioje prie Lietuvos žemdirbių prisidėjo Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, bei Latvijos žemdirbiai.
Pasinaudos lenkų įtaka
Kodėl pastaraisiais metais ŽŪR bendradarbiauja ne tik su Baltijos sesėmis, bet itin suaktyvino ryšius su Vyšegrado šalimis ir ypač su Lenkijos žemės ūkio rūmais? Kodėl mums svarbu bendradarbiauti su kaimynine šalimi, kurios žemdirbiai jau dabar gauna didesnes tiesiogines išmokas (215 EUR/ha) nei lietuviai (166 EUR/ha)?
„Ši aplinkybė lenkams netrukdo mums padėti. Ir būtų nedovanotina klaida nepasinaudoti gerokai atšilusiais Lenkijos ir Lietuvos santykiais, nors žemdirbiai nesipyko ir anksčiau“, – sakė ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.
Be to, lenkai mums svarbūs partneriai ne tik rengiant protesto akcijas. Štai Lietuva Europos Parlamente turi 11, Latvija – 8, Estija – 6, Čekija – 21, Slovakija – 13, o Lenkija – net 51 narį. Kiek narių, tokia ir įtaka derantis dėl ES biudžeto.
Pavyzdžiui, iš 11 Lietuvos europarlamentarų tik Bronis Ropė priklauso EP žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, taigi Lietuvos įtaka labai simbolinė. Beje, šią savaitę EP nariai posėdžiavo Strasbūre, todėl B. Ropė negalėjo palaikyti Lietuvos žemdirbių protesto akcijos.
ES mums skolinga
Rengiantis protesto akcijai Briuselyje Lietuvos žemdirbių organizacijų atstovai gruodžio 10 d. Vilniuje susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite ir aptarė žemdirbių tikslus. Be kita ko, Prezidentė sakė, kad Lietuvai svarbu, kiek lėšų ES skirs struktūriniams fondams bei Ignalinos AE uždarymui, tačiau ne mažiau svarbūs ir pasiūlymai žemės ūkio sektoriui.
„Mes esame šiek tiek nusivylę, nes 2013 metais suderėtos tiesioginės išmokos iki šios finansinės perspektyvos pabaigos nebus pasiektos. O tai reiškia, kad ES lieka mums skolinga. Faktinė tiesioginės išmokos suma neatitinka dar 2013 metais suderėtų pažadų“, – sakė Prezidentė D.Grybauskaitė.
Ar turime vilčių?
Šiuo metu tiesioginių išmokų (TI) ES vidurkis yra 266 EUR/ha, o Lietuvoje jis šiemet tesiekė 166 EUR/ha ir, pagal EK pirminį projektą, TI Lietuvos ūkininkams planuojama didinti tik po 2 proc. kasmet. Taigi 2027 – aisiais TI vidurkis Lietuvos žemdirbiams pasiektų tik 204 EUR/ha, arba 79 proc. ES vidurkio. Tokia prognozė lietuvių netenkina. Jie siekia, kad 2027 m. TI Lietuvos žemdirbiams vidurkis prilygtų ES vidurkiui – 266 EUR/ha. Ar yra ženklų, kad į lietuvių reikalavimus bus atsižvelgta? Vilčių yra. Štai planuojant 2014–2020 m. laikotarpio biudžetą Lietuvos žemdirbiams buvo siūloma, kad 2019 m. TI siektų 144 EUR/ha, tačiau Lietuvos žemdirbiai tada surengė net 6 protesto akcijas ir projektas buvo pakoreguotas – vidutinė TI išmoka 2019 – aisiais turėtų pasiekti 196 EUR/ha. Gal dabar rengiamos akcijos ES politikus paragins paskubinti TI suvienodinimo pažadus?
„Neoficialių ženklų yra. Po spalio 18 d. ŽŪR surengtos protesto akcijos Briuselyje mano žiniomis aukščiausiems ES vadovams jau ruošiami variantai dėl konvergencijos keitimo, vyksta derybos. Manau, prisidės ir gruodžio 13 d. surengta protesto akcija“, – sakė A. Svitojus.
Susitikimas su Europos Komisijos pirmininko Jean-Claude Junckerio pavaduotoju, Euro reikalų bei socialinio dialogo komisaru Valdžiu Dombrovskiu ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininko Česlavo Adamo Siekerskio (Czeslaw Adam Siekierski) kabineto atstovo dėmesys protestuotojams
ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas drauge su Latvijos žemdirbių savivaldos atstovais Maira Dzelzkalēja – Burmistre, Edgars Treibergs, Guntis Vilnitis ir Estijos žemės ūkio ir pramonės amatų rūmų pirmininku Roomet Sõrmus susitiko su Komisaru Valdžiu Dombrovskiu. Susitikime turėjo dalyvauti ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos pirmininkas Petras Puskunigis ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis, tačiau pastarieji į susitikimą neatvyko, tuo papiktindami partnerius iš Estijos ir Latvijos.
„Susitikimas buvo produktyvus, Komisaras Valdis Dombrovkis išklausė mūsų šalių protesto reikalavimus dėl BŽŪP 2021-2027 m. laikotarpiui. Taip pat Komisarui įteikėme Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Latvijos šalių žemdirbių savivaldos organizacijų pasirašytus reikalavimus, kuriuos sudaro 5 punktai: tiesioginės išmokos 2021-2027 m. programiniu laikotarpiu būtų ne mažesnės kaip ES tiesioginių išmokų vidurkis; parama II ramsčiui (Kaimo plėtros programai) išliktų ne mažesnio kaip 2014-2020 m. programinio laikotarpio lygio; kad visoms valstybėms narėms būtų nustatytos vienodos nacionalinio prisidėjimo ribos – tiesioginėms išmokoms ir Kaimo plėtros programai; būtų radikaliai supaprastintos paramos sistemos ir sumažinta administracinė našta paramą administruojančioms institucijoms bei pareiškėjams / paramos gavėjams; būtų sukurti konkretūs finansiniai ir organizaciniai mechanizmai, skatinantys ir padedantys įsikurti jauniesiems ūkininkams, taip pat numatytos priemonės, skirtos naujiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams“ – informavo A. Baravykas.
Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Latvijos šalių žemdirbių savivaldos organizacijų reikalavimai buvo įteikti ir protesto dalyvius aplankiusiam Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininko Česlavo Adamo Siekerskio (Czeslaw Adam Siekierski) kabineto atstovui.
Skirtingos nuomonės
Kitas svarbus šios protesto akcijos niuansas – pasimokyti iš lenkų klaidų. Anksčiau Lenkijos žemdirbių organizacijos pliekdavosi ne tik namuose, bet ir Briuselyje, kol suprato, kad taip elgdamiesi sau kenkia. Lenkai šią pamoką išmoko. Išmoks ir lietuviai, kai supras, kad Lietuvoje turi teisę gyventi ir išgyventi ne tik turintys šimtus ir tūkstančius, bet ir 20-50 ha ūkius. Kaip yra kaimyninėje Lenkijoje. Tačiau kol kas taip nėra. Štai Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis komentuodamas protesto akciją Briuselyje kritikavo ŽŪR iniciatyvą į pagalbą pasikviesti Lenkijos, Slovakijos bei Čekijos žemdirbių savivaldos organizacijas. Kitaip apie susidariusią padėtį galvojo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas bei ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas: „Lietuvoje galime ginčytis iki kraujo, bet Briuselyje visos žemdirbių organizacijos turi dirbti drauge. Gaila, jog kai kurie žmonės nesugeba suvaldyti savo ambicijų ir gal godumo. Lietuvoje turi teisę gyvuoti ir stambieji pramoniniai ūkiai, tačiau tikiuosi, kad jų balsas niekada nebus lemiamas, kai bus sprendžiami viso Lietuvos žemės ūkio, viso kaimo problemos. Liūdna ir gėda matyti, kad didelė dalis turtingais tapusių žmonių užmiršta nuo ko kažkada patys pradėjo“.
Liūdna ir tai, kad kai kurie organizacijų vadovai stengiasi ne vienyti, o skaldyti Lietuvos žemdirbius ir kaimo gyventojus. Štai Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis eilinį kartą nevengė viešai įžeisti Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizuotos protesto akcijos dalyvių, pavadinęs juos samdytais darbuotojais ir atseit nesuprantantis ko jie ten vyksta. Nenuostabu, kad LPGA vadovo skaldančiosios politikos rezultatas – įkurta nauja asociacija – Lietuvos vidutinių pieno gamintojų asociacija, kuri įstojo į ŽŪR narius iš karto po to, kai tik LPGA išstojo iš ŽŪR. Gaila, kad LPGA vadovas J. Vilionis dalyvaudamas ŽŪR taryboje taip ir nesuvokė tikrosios ŽŪR esmės – kai politiką atskirais probleminiais klausimais formuoja būtent asociacijos, kurios yra lygiateisės ir savo narių interesams atstovauti turi lygias galimybes. Priminsime, jog LPGA europinės Pieno gamintojų tarybos nariais tapo paskatinti Žemės ūkio rūmų tuometinio pirmininko Andriejaus Stančiko dėka, nors tada J.Vilionis į Europos pieno tarybą (EMB) žvelgė skeptiškai ir nematė tikslo dalyvauti tarptautinėje veikloje.
Ūkininkų įspūdžiai
Akcijoje dalyvavęs Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vygantas Šližys buvo geros nuotaikos: „Aplinka labai draugiška, praeinantys pro mūsų renginį žmonės mus palaikydami mojuoja rankomis, štai prie mūsų prisijungė ir mūsų siekiams pritarė matyt dėl kitų reikalų į Briuselį atvykę žemdirbiai iš Prancūzijos“. Panevėžio r. mėsinius galvijus limuzinus auginantis Osvaldas Dirsė: „Esu dalyvavęs daugelyje akcijų, bet ši buvo išskirtinė, nes teko tikrai daug ir aktyviai darbuotis – buvo parengta labai aktyvi programa. Bendravau su kolegom lenkais bei čekais, turime bendrų interesų“.
Jaunasis ūkininkas iš Mažeikių r. Karolis Virkutis: „ŽŪR surengtoje akcijoje daugiau dalyvauja jaunų ūkininkų. Gal todėl, kad mes, jaunieji, galvojame šiek tiek kitaip nei vyresni mūsų kolegos, tarp mūsų yra daugiau optimistų, be to, žiūrime į tolimesnę ateitį“.
Rokiškio r., Obelių seniūnijoje nedidelio ūkio savininkė Laura Kubiliūtė, auginanti uogas, daržoves: „Briuselyje esu pirmą kartą, įspūdžiai geri ir džiaugiuosi, kad turime galimybių siekti savo tikslų. Gal ne iš karto pavyks, bet esu įsitikinusi, kad į mūsų nuomonę bus atsižvelgta. Esu sužavėta visų mūsų grupės vieningumu, pozityvumu ir tikėjimu ateitimi“.
ŽŪR – atvira ir demokratiška bei visiems žemdirbiams bei kaimo gyventojams atstovaujanti organizacija
Žemės ūkio rūmai yra atviri visiems šalies žemdirbiams ir kaimo gyventojams. Dialogas ir partnerystė tarp Lietuvos kaimo žmonių, žemdirbių ir valdžios institucijų bei tarptautinis interesų atstovavimas ir bendradarbiavimas – kertiniai Žemės ūkio rūmų organizacijų veiklos aspektai. Žemės ūkio rūmų tikslas – telkti ir vienyti žemdirbius ir kaimo gyventojus bendriems tikslams siekti ir kuo palankesniems sprendimas šalies bei užsienio valdžios institucijose priimti. Esame atviri Jūsų siūlymams, dialogui ir diskusijoms.
Asmenys, vykę į protesto akciją 2018 m. gruodžio 13 d.
Alvydas Venckus (Rietavo sav.), Rusnė Erminaitė (Plungės r.), Egidijus Tenys (Mažeikių r.), Karolis Virkutis (Mažeikių r.), Ana Dudinskė ir Mečislav Dudinski (Šalčininkų r.), Laura Kubiliūtė (Rokiškio r.), Karolina Šatkutė (Rokiškio r.), Lina Meilutė-Datkūnienė (Rokiškio r.), Marius Jakumas (Skuodo r.), Ramutė Girskienė (Šilutės r.), Ziena Agrafina Domienė (Šilutės r.), Danutė Bumbliauskaitė (Rietavo sav.), Jovita Liužinienė (Jonavos r.), Vaidotas Papaurėlis (Biržų r.), Vidmantas Papaurėlis (Biržų r.), Vaidotas Misevičius (Jurbarko r.), Linas Mikalavičius (Kauno r.), Mindaugas Milkintas (Kelmės r.), Lukas Raubickas (Akmenės r.), Lukas Pocius (Akmenės r.), Mindaugas Pauliukevičius (Švenčionių r.), Paulius Astrauskas (Kelmės r.), Vladas Jefremovas (Šiaulių r.), Vytautas Antanavičius (Šakių r.), Laima Šideikytė (Plungės r.), Agnius Kulikauskas (Panevėžio r.), Almantas Čepas (Panevėžio r.), Tadas Jurkonis (Prienų r.), Mantas Mykolaitis (Prienų r.), Darius Viliušis (Šilalės r.), Artūras Savickis (Telšių r.), Sigutis Jundulas (Marijampolės r.), Danutė Gabrinovičienė (Švenčionių r.), Aurelija Janušienė (Plungės r.), Jonas Kuzminskas (Plungės r.), Tomas Janušas (Plungės r.), Jonas Kondratavičius (Varėnos r.), Liudmila Blažonienė (Elektrėnų r.), Adolfas Blažonis (Elektrėnų r.).
AKIMIRKOS IŠ PROTESTO AKCIJOS
[Best_Wordpress_Gallery id=”353″ gal_title=”2018_12_13″]