Balandžio 3 d. Seimo Konstitucijos salėje įvyko Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Žemės ūkio rūmų organizuota konferencija „Naujausi fundamentalūs Lietuvos mokslininkų atradimai ir jų taikymo galimybės šalies žemės ūkio gamyboje“.
Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
Pranešimą „Fundamentalūs Lietuvos mokslininkų atradimai“ perskaitė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Tarybos Pirmininkas prof. Virginijus Šikšnys, genomo redagavimo įrankį CRISPR/Cas9 atradęs ir į Nobelio premiją pretendavęs mokslininkas. „CRISPR/Cas9 yra baltymas, kuris leidžia keisti įvairių organizmų genomus. Mes jį suradome tyrinėdami bakterijų apsisaugojimą nuo virusų. Virusai turi patekti į bakterijų vidų, kad galėtų pasidauginti. Po to jie bakteriją nužudo. Tačiau bakterijos turi daug apsisaugojimo priemonių, pavyzdžiui, CRISPR apsaugos mechanizmą. Tyrėme jį ir supratome, kad baltymas Cas9 sunaikina viruso DNR, kai jis patenka į ląstelę. Šį baltymą galima pritaikyti ne tik apsisaugoti nuo virusų, bet ir keičiant genomus“, – atradimą pristatė prof. V. Šikšnys.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas akcentavo mokslo, kuris padėtų praktiškai spręsti susidarančias problemas svarbą, kaip pvz. afrikinis kiaulių maras, kuris lig šiol taip ir neišspręstas.
Adolfas Jasinevičius, Pramoninių uogynų asociacijos pirmininkas pastebėjo, kad ūkininkui svarbiausias užauginti gerą produkciją. O tai padaryti galima tik bendradarbiaujant su mokslu. A. Jasinevičius taip pat pabrėžė ir institutų bazių stiprinimo būtinybę, kuri tiesiogiai pasitarnautų didinant ūkininkų konkurencingumą.
Lietuvos galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė išsakė pageidavimą kuo glaudžiau bendrauti su mokslininkais, kurie vyktų į ūkius ir atlikę eksperimentus, konsultuotų ūkininkus.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos narys Algimantas Belzus pažymėjo, kad mokslas yra labai svarbus ir reikalingas, tačiau jis turi padėti ūkininkams. A. Belzus atkreipė Seimo narių dėmesį, kad mokslas privalo užimti deramą vietą ir būti solidžiai finansuojamas.
Kitas Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos narys dr. Arūnas Svitojus atkreipė dėmesį, kad mokslas turi būti siejamas su realybe. „Deja, tenka apgailestauti, kad šiandien kai kuriais atvejais ūkininkai pralenkia mokslininkus. Pinigų mokslui yra, tik reikia išnaudoti visas galimybes, pasinaudojant struktūriniais fondais. Mokėti pritaikyti informaciją – tai ateities perspektyvos“ – kalbėjo A. Svitojus.
Dr. Edvardas Gedgaudas, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos atstovas padaręs išsamų pranešimą apie mokslą gyvulininkystės sektoriuje pažymėjo, kad kartais valstybinis sektorius per daug kišasi į asociacijų veiklą ir vietoje to, kad padėtų, trukdo ir stabdo progresą.
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius dr. Audrius Sasnauskas pabrėžė eksperimentinių bazių stiprinimo svarbą, kadangi šiandien žemės ūkio sektorius yra modernus.
ASU Vadybos instituto direktorius dr. Jan Žukovskis akcentavo žmogaus svarbą kaimo vietovėse. „Žmogus kaime yra ir maisto produktų gamintojas ir gyventojas. Šiandien be visų kitų technologijų yra būtinos socialinės technologijos, kurios mokytų dirbti drauge, bendradarbiauti, kooperuotis ir užsidirbti. Kaimo vietovių vystymui svarbi darni aplinka“ – kalbėjo J. Žukovskis.
Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos mokslų Tarybos pirmininkas prof. Dainius Haroldas Pauža pasidžiaugė turininga ir prasminga konferencija ir pažymėjo, kad Lietuvoje mokslui, kaip ir visame pasaulyje yra taikomi auksiniai standartai. „Problema – trūksta ryšio tarp mokslininkų ir valdžios institucijų. Atsižvelgiant į tai, kiek mokslui yra skiriama lėšų – padarome labai daug“ – sakė prof. D.H.Pauža.
Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius pristatė ministerijos ir ES finansuojamas mokslo priemones ir akcentavo jaunų mokslininkų trūkumo problemą.
Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo skyriaus vedėjos pavaduotojas Dr. Stanislovas Žurauskas pristatė Lietuvos Vyriausybės programą ir mokslo finansavimo ypatumus.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė pabrėžė Institucijų indėlį į mokslo produkcijos kūrimą, efektyviai išnaudojant išteklius ir jų atitiktį suformuotiems tikslams.
„Vertinant mokslo institucijų rezultatus turi būti įtraukti rodikliai, kurie parodo mokslo indėlį socialinei ir technologinei visuomenės raidai. Eksperimentinė plėtra yra mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus. Socialiniuose moksluose eksperimentinė plėtra gali būti apibrėžiama kaip procesas, kurio metu mokslinių tyrimų eigoje įgytos žinios perkeliamos į veikiančias programas, įskaitant demonstravimo projektus, vykdomus bandymo ir vertinimo tikslais“ – kalbėjo R. Melnikienė.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas apibendrindamas konferenciją dėkojo Žemės ūkio rūmams už iniciatyvą prie apskrito stalo sukviesti ūkininkus, asociacijų lyderius ir mokslininkus. „Konferencija yra abipusiai naudinga. Turime kalbėtis, diskutuoti, ieškoti bendrų sąlyčio taškų, kad kiekviena pusė turėtų maksimalią naudą ir progresą“ – kalbėjo A.Stančikas.
Konferencijai moderavęs l. e. p. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis dėkojo konferencijos dalyviams, Žemės ūkio rūmų asociacijų lyderiams už sklandžius ir taiklius pasisakymus bei pastebėjimus, mokslininkams – už kruopštų ir pasišventusį darbą mokslo ir pažangos labui, ir informavo, kad konferencijoje priimta rezoliucija bus išsiųsta Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijoms.
„Siekiant darnos ir tvarumo privalome dirbti drauge ir padėti vieni kitiems“ – sakė S. Dimaitis.
[Best_Wordpress_Gallery id=”85″ gal_title=”2017_04_03″]