Trečiadienį, kovo 13 d., Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK), kaip papildomas komitetas, svarstė Užimtumo įstatymo siūlomus pakeitimus, kurie yra aktualūs dešimtims tūkstančių kaimo gyventojų. Už išmintingą sprendimą, kurį pasirinko KRK, pasisako ir Žemės ūkio rūmai.
Komitetui idėją pristatė vienas iš projektų autorių, Seimo narys Algirdas Butkevičius: „Mintis kilo važinėjant po Lietuvą, iš susitikimų su žmonėmis, kurie gyvena kaime, dirba mieste. Jei darbo santykiai nutrūksta, jie negauna jokių išmokų“.
Pagal šiuo metu galiojančias Užimtumo įstatymo nuostatas, bedarbio statusas nesuteikiamas arba panaikinamas visiems fiziniams asmenims, kurie yra įregistravę žemės ūkio valdą, ūkininko ūkį ar ūkinius gyvūnus arba yra ūkininko ar žemės ūkio valdos partneris – kitaip tariant, užsiima individualia žemės ūkio veikla. Ar iš šios veiklos gaunamos pajamos užtikrina bent minimalų pragyvenimo lygį, reikšmės neturi.
Pakeitus bedarbio statuso suteikimo sąlygas, būtų užtikrintas darbo ir pajamų netekusių asmenų užimtumo rėmimas, mažinama socialinė atskirtis ir didinamos darbo ieškančių asmenų užimtumo galimybės, taip pat atsirastų galimybė kompensuoti nedarbo socialiniu draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas.
Pagrindiniu diskusijų objektu tapo valdos ekonominio dydžio vienetas (EDV).
Įstatymo pataisos projekto autorių siūlymu, nedarbo atveju teisę į atitinkamas išmokas bei kitas valstybės numatytas pagalbos priemones reikėtų suteikti asmenims, kurių žemės ūkio valda yra iki 4 EDV. Tokių darbingo amžiaus kaimo gyventojų skaičius siekia apie 45,9 tūkst. Darbo biržoje registruojasi ir nedarbo socialinio draudimo išmokas gauna apie dešimtadalį visų dirbančių asmenų, todėl daroma prielaida, kad apie 4,6 tūkst. kaimo gyventojų netekę darbo galėtų kreiptis dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos, valstybei papildomai reikėtų iki 5,3 mln. eurų,
Seimo kanceliarijos Teisės departamentui rekomendavus, dėl išvados buvo kreiptasi į Vyriausybę. Esą galėtų kilti teisinis neaiškumas, kaip turėtų būti traktuojami tie asmenys, kurie yra įregistravę ūkinius gyvūnus, tačiau individualios žemės ūkio veiklos nevykdo. Be to, suabejota dėl pasirinkto ekonominio dydžio – ar nėra pavojaus, kad gali būti pažeisti užimtumo rėmimo sistemos tikslai, nenukentės efektyvus valstybės biudžeto lėšų naudojimas? Juk 4 EDV valda – tai gali būti ūkis iki 11 melžiamų karvių, arba iki 32 mėsinių galvijų, arba auginantis iki 17 ha kviečių ir pan.
Vyriausybė pritarė, kad tikslinga pakeisti siūlomą EDV ribą, įstatymo projekte nustatyti, kad bedarbio statusas būtų suteikiamas asmenims, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį mažesnis už 2 EDV.
KRK linkęs palaikyti pirminį siūlymą: nedidelė valda negali konkuruoti su stambiu ūkiu, valstybės parama nedarbo atveju būtų paskata neemigruoti, likti kaime.
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pastebėjo, kad dažnai pragyvenimo neužtikrina 4 EDV valda, tam žmonės papildomai ir dirba, o darbą praradę būdami vyresnio amžiaus lieka kaip ant ledo. Nėra galimybės ūkį plėsti, kitą darbą rasti sudėtinga, gal ir sveikata neleidžia.
KRK sprendimą sustiprino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus patarėjos Mildos Kojelienės pateikta informacija. Pasirodo, kad nutarus bedarbio statusą suteikti didesniam ratui kaimo gyventojų, pernelyg nenukentėtų ir šalies biudžetas. Skirtumas tarp 2 EDV ir 4 EDV yra nedidelis – 16 tūkst. tūkst. asmenų; didžiausia grupė yra būtent iki 2 EDV.
Taigi KRK palaikė projekto rengėjus dėl 4 EDV, įstatymo projektą pasiūlė patobulinti.
Dėl gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių
Tęsdamas parlamentinę kontrolę, KRK grįžo prie klausimo, iškilusio per praėjusį komiteto posėdį: ar tiesa, kad Žemės ūkio ministerija, pasikeitus vadovybei, neužtikrina susitarimų tęstinumo dėl vietovių, turinčių didelių gamtinių ar specifinių kliūčių?
„Kiek susipažinau su informacija, ŽŪM susitarimo laikosi. Tačiau kyla kai kurių abejonių“, – posėdyje teigė komiteto narys Juozas Baublys. Išsamiai įsigilinti, kodėl mažinama parama didelio nepalankumo vietovėse, pritrūko laiko, tačiau į akis krinta svarbiausia – kad nuostatos dėl nepalankių vietovių žemėlapio ŽŪM nebuvo tinkamai išdiskutuotos su socialiniais partneriais.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys patikino komitetą, jog ministro patariamojoje taryboje opus klausimas su nederlingų žemių atstovais išvakarėse preliminariai jau aptartas – šalys susės drauge ir sutars dėl kompromiso. Tačiau nereikia pamiršti ir dar vieno „žaidėjo“ – Europos Komisijos, kuri diktuoja sąlygas. „Dabar situacija tokia, kad esam pateikę naujus kriterijus, pagal kuriuos 21 seniūnija atrinkta iš buvusių, 25 seniūnijos turi patekti pagal naujus kriterijus. Jei viskas pasiseks, galime sėstis derėtis“, – situaciją KRK paaiškino ministras.
Pasak ŽŪR narės, Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos, vadovo Jono Kuzminsko, situacija varo į neviltį. Kai kas pražiūrėta, ypač dėl pereinamojo laikotarpio išmokų. Neteisinga, kad jas antrus metus gaus kai kurių seniūnijų, kuriose dirvos našesnės, ūkininkai. Bet iššvaistytų pinigų nebesugrąžinsi. Reikia sėsti ir sutarti.
KRK pirmininkas A. Stančikas akcentavo, kad didžiausias ginčo objektas – dalis seniūnijų, kurios neturėtų būti išstumtos iš nederlingų žemių žemėlapio, situaciją komplikuoja padidėjęs dirvų rūgštingumas. Kas laukia tų ūkininkų nutraukus pereinamojo laikotarpio išmokas – atsakymo nėra.
Derybos dėl vietovių, turinčių didelių gamtinių ar specifinių kliūčių, nesibaigė. Jei užtektų paramos lėšų, jos būtų daug lengvesnės. Tačiau kai dėl pereinamojo laikotarpio išmokų mažinamos išmokos didelio nepalankumo vietovių ūkininkams, nėra gerai.