Vidurio ir Rytų Europoje dėl karščio ir sausros Europos Sąjungos žemės ūkio meteorologijos tarnyba (MARS) prognozuoja dar 3 proc. mažesnį saulėgrąžų derlių.
Kukurūzų ir saulėgrąžų derlius Vidurio ir Rytų Europoje toliau ženkliai mažėja. Rugpjūčio mėnesio MARS biuletenyje Europos Komisijos mokslinė tarnyba (JRC) praneša, kad derlius iš hektaro visoje ES sumažėjo 3 proc., nepaisant to, kad Vakarų Europoje kukurūzų ir saulėgrąžų pasėliai pradeda atsigauti. Šiuo metu kukurūzų derlius yra 7 proc. mažesnis už penkerių metų vidurkį, o saulėgrąžų – 8 proc.
Ypač prasta situacija Rumunijoje ir Bulgarijoje. Bulgarijoje kukurūzų derlius iš hektaro sumažėjo 27 proc. palyginus su rugpjūčio mėnesiu, 24 proc. palyginus su praėjusiais metais ir 38 proc. mažiau nei pastarųjų penkerių metų vidurkis. Prognozuojama, kad saulėgrąžų derlius šalyje taip pat sumažės 15 proc. per mėnesį, 11 proc. per metus ir 20 proc. palyginti su penkerių metų vidurkiu. Rumunijoje kukurūzų derlius sumažėjo 13 proc. nuo ankstesnės ataskaitos, 29 proc. per metus ir 32 proc. palyginti su penkerių metų vidurkiu.
Vengrija taip pat susiduria su rimtais nuostoliais. Šių metų pirmoje pusėje buvo per daug sausros ir karščio, o antroje metų pusėje – per daug lietaus, kas pablogino kukurūzų kokybę. Taip pat pastebima, kad kukurūzų būklė blogėja Slovakijoje ir Kroatijoje, o Lenkijos derliaus prognozės išlieka stabilios – kukurūzų yra šiek tiek mažiau nei pernai ir šiek tiek daugiau nei vidutiniškai.
Ukrainai planuojamas 6 proc. mažesnis kukurūzų derlius, nei buvo tikėtasi prieš mėnesį. Numatoma jog derliaus nuostolis sudarys 19 proc., palyginti su praėjusiais metais, ir 9 proc. mažiau nei pastarųjų penkerių metų vidurkis.
ES žemės ūkio meteorologijos tarnyba teigia, kad Prancūzijoje kukurūzų derlius pagerėjo 6 proc. palyginti su rugpjūčio mėnesiu, tačiau vis tiek yra 6 proc. mažesnis nei 2023 m. ir 6 proc. didesnis už penkerių metų vidurkį. Vokietijos kukurūzų prognozė išlieka panaši ankstesnių metų lygiui ir yra 3 proc. didesnė už penkerių metų vidurkį.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad sojų pupelių derliaus lūkesčiai visoje ES padidės 2 proc., tačiau vis vien bus 2 proc. mažesni nei 2023 m. ir 3 proc. didesni už vidurkį.
Derliaus nuėmimas Suomijoje ir Baltijos šalyse vyksta sparčiai, o rudens sėja pradėta laiku esant palankiomis oro sąlygomis. Numatomas grūdų derlius Suomijoje yra vidutinis, tuo tarpu Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą ir Latviją, derliaus prognozės išlieka žemiau vidurkio.
Lietuvoje ir Latvijoje rugpjūčio mėnesį kritulių pasitaikė tik sporadiškai, tuo tarpu Estijoje ir Suomijoje lietaus buvo gerokai daugiau. Pirmą rugsėjo savaitę visose šalyse vyravo sausi orai, tačiau po to vėl prasidėjo lietūs. Baltijos šalyse kritulių lygis buvo žemesnis nei vidutinis, o Suomijoje jis buvo artimas arba net didesnis už vidurkį. Lietuvoje, kritulių kiekis sudarė apie 60 mm, o tai yra 30 proc. mažiau nei vidutinis rodiklis. Temperatūra rugpjūčio mėnesio pirmojoje pusėje buvo artima ilgalaikio vidutinio rodiklio, o vėliau dažniausiai viršijo vidurkį, todėl susidarė apie 10 proc. temperatūros perteklius.
Žieminių ir vasarinių javų derlius sparčiai vystėsi dėl tinkamų oro sąlygų ir dirvožemio drėgmės. Išskirtinai intensyvūs krituliai Baltijos šalyse liepos pabaigoje galėjo turėti didesnį poveikį vasarinių pasėlių derliui nei buvo tikėtasi, ypač Lietuvoje, kur tai dar labiau sumažino derliaus potencialą.
Rudens sėja žiemkenčių javų auginimui prasidėjo laiku ir vyksta sėkmingai. Mūsų pajamingumo prognozės buvo šiek tiek sumažintos, palyginti su penkerių metų vidurkiu, tačiau augalų prognozės išlieka tokios pačios visose šalyse.
Pagal užsienio informaciją