Sausio 24 d. Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvyko pirmasis šiais metais Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) įgyvendinimo Stebėsenos komiteto posėdis. Įpusėjus programiniam laikotarpiui, atsižvelgdama į paramos priemonių įgyvendinimo situaciją ir siekdama racionaliai panaudoti likusį krepšelį bei įtraukti naujas paramos priemones, ŽŪM pasiūlė perskirstyti lėšas iš priemonių, veiklos sričių. Žemdirbių interesams Stebėsenos komitete atstovavo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Jį karštai pakalbinome apie tai, kas buvo svarstoma Stebėsenos komiteto posėdyje ir kokios naujovės jau artimiausiu laiku laukia žemdirbių.
Darbotvarkė buvo plati, ŽŪM siūlė daug pakeitimų. Koks bendras įspūdis po posėdžio?
Aptarta net 19 klausimų, pasiūlymų. Kai kuriems nepritarta, kai kuriuos nutarta derinti su Europos Komisija. Gal yra šiek tiek skubotumo, namų darbų nepadaryta. Kai kuriems klausimams – pritarėme. Dėliojome pozicijas, prioritetus. Ieškome bendrų sąsajų. Smagu, kad randame bendros kalbos, ministerija įsiklauso į ŽŪR kaip socialinius partnerius. Vietoj tuščios konfrontacijos atsiranda vis daugiau dalykiškumo.
Dėl tų klausimų, kurie liko neaptarti, Stebėsenos komitetas turės rinktis dar kartą.
Ar pritarta pasiūlytam finansų perskirstymui tarp paramos priemonių?
Pasiūlyta perskirstyti 48,3 mln. Eur, pritarta maždaug pusei šios sumos. Tai didelės sumos: nuimti nuo vienų, perskirstyti kitiems. Turėtų būti labiau pagrįsta, koks bus gali būti poveikis ateityje. Juk dėl kiekvienos srities yra suinteresuotų, kovojančių žemdirbių.
Pvz., priemonės „Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas“ voką siūlyta sumažinti 8,5 proc. Pasisakėme, kad neturėtų būti tiek mažinamas finansavimas.
Kurioms KPP priemonėms, veiklos sritims pritarta didinti finansavimą?
„Paramai investicijoms į žemės ūkio valdas, prioritetą teikiant smulkiems ir vidutiniams ūkiams“, bus papildomai skirta 20 mln. Eur.
Pritarta siūlymui skirti daugiau lėšų keliams (Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą (parama vietiniams keliams – savivaldybių administracijų projektai) – 10,4 mln. Eur.
Ar sulaukė pritarimo pasiūlytos naujos paramos priemonės, veiklos sritys? Kokios jos?
Pasiūlyta nauja augalininkystės, gyvulininkystės ūkiams aktuali rizikos valdymo priemonė – „Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas“ (numatytas 3,4 mln. Eur krepšelis).
Taip pat pritarta naujai veiklos sričiai (tačiau dėl jos dar bus diskusijų) „Pajamų stabilizavimo priemonė (rizikų valdymo fondai)“. Jai numatyta skirti 1,6 mln. Eur.
Tačiau daugiausia diskusijų buvo dėl „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų daromą žalą“. Šiai naujai veiklos sričiai numatyta skirti 1 mln. Eur, pagal ją bus kompensuojamas apsaugos priemonių – tvorų, šunų – įsigijimas (savivaldybių teritorijose, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams). Apsauga nuo vilkų gal labiau Aplinkos ministerijos klausimas, bet balsų dauguma pasisakė už šią naują priemonę.
Stebėsenos komitete tik keli žemdirbių atstovai, yra ir Socialinės apsaugos ir darbo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, Savivaldybių asociacijos bei įvairių kitų organizacijų atstovai, kurie ne visais klausimais įsigilina, kelia ranką pritardami siūlymams. Aišku, daugiausia diskusijų kelia ŽŪR deleguoti atstovai, iškelti klausimai skatina ieškoti kompromisų.
Į kokius dar svarbius pakeitimus norėtumėte atkreipti dėmesį, dėl kokių svarbių klausimų dar diskutuota?
Pritarėme KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos rūšies „Paramos trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ papildymui nauja nuostata, kad trumpos tiekimo grandinės plėtra skatina tiesioginius žemės ūkio ir maisto produktų pardavimus ne tik kaimo vietovėse, bet ir mieste. Tai sukurs papildomą pridėtinę vertę žemės ūkio sektoriuje visoje Lietuvoje, išplės prekybos arealą.
Taip pat bus išplėstas finansuoti tinkamų išlaidų sąrašas, galima bus kompensuoti prekyvietės patalpų nuomos (tarp tinkamų prekybos vietų neturėtų būti prekybos centrai), pardavėjo mėnesinio atlyginimo, 1 km transportavimo, interneto sukūrimo ir administravimo išlaidas.
Daug dėmesio skirta nenašioms žemėms (dėl KPP priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“). Pasiūlyta įtraukti papildomai 42 seniūnijas, atsižvelgiant ne tik į žemės ūkio naudmenų našumo balą, bet ir demografines tendencijas, gyventojų tankumą vietovėje, saugomos teritorijos statusą.