Vasario 18 d. Aplinkos ministerijoje įvyko Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovų ir Aplinkos ministro Povilo Poderskio susitikimas. Jo metu buvo aptarta nemažai ūkininkams aktualių klausimų. ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas vylėsi, kad šis susitikimas taps puikia pradžia geresniems aplinkosaugininkų ir žemdirbių santykiams.
Susitikime dalyvavo: Rūta Jurgaitė – Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė, dr. Algis Gaižutis – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, Mindaugas Petkevičius – Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas, Rimantas Čiūtas – Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos pirmininkas, Tadas Palubinskas – Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos atstovas, Remigija Žalienė – Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos atstovė, Zofija Cironkienė – Lietuvos daržovių augintojų asociacija, Vytautas Buivydas – Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas.
Glaudžiau bendradarbiaus
Vienas iš esminių aptartų klausimų buvo susijęs su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veikla. Tiek Aplinkos ministrui, tiek susitikime taip pat dalyvavusiam NŽT vadovui Sauliui Mickui žemdirbiai išreiškė susirūpinimą, kad jiems trūksta aiškumo dėl kai kurių NŽT sprendimų bei vykdomų funkcijų. Nuo praėjusių metų pradžios dalį savo funkcijų NŽT yra perdavusi šalies savivaldybėms, o ateityje jų ketina perleisti dar daugiau. Tai tarp ūkininkų kartais kelia šiokią tokią sumaištį, nes neaišku, kas už ką atsakingas.
Susitikimo metu S. Mickus atskleidė, kad dabar pagrindinis NŽT tikslas – užbaigti žemės reformą. Žemdirbių atstovai pasiūlė kai kuriuos reikalus tvarkyti ūkiškiau, o į šią repliką sureagavęs NŽT direktorius pripažino, jog kartais tokio požiūrio jo vadovaujamos tarnybos atstovams išties reikia.
„Keista, kai tose pačiose kadastrinėse vietovėse žemės matavimus atliekančios įmonės vis dar randa naujų valstybinės žemės plotų. Tai signalizuoja tik vieną – kad kažkas netinkamai ir neatsakingai atlieka savo darbą. Kaip tai gali būti? Juk bendras žemės plotas nesikeičia! Akivaizdu, kad tiesiog žemė neteisingai administruojama“, – kalbėjo V. Buivydas.
Jis pasidžiaugė, kad NŽT direktorius pažadėjo atsižvelgti į ūkininkų pastabas. Dar daugiau – abi pusės sutarė ir toliau bendradarbiauti ir įvairius kylančius klausimus spręsti maždaug kas mėnesį vyksiančių reguliarių susitikimų metu.
Siekia užkirsti kelią ūkių stambėjimui
Ne ką mažiau diskusijų sukėlė ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir jo apėjimo galimybių įsigyjant virš 500 ha aptarimas. Šį klausimą dar praėjusią savaitę ūkininkai aptarė susitikimo su šalies premjeru Gintautu Palucku metu, o dabar savo poziciją išsakė ir Aplinkos ministrui.
Nors įstatymai ir reguliuoja įsigyjamos žemės plotą ir teoriškai neturėtų būti galimybių įsigyti daugiau nei 500 ha, tačiau pasak Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkės Rūtos Jurgaitės, praktikoje yra galimybių visa tai apeiti. Pavyzdžiui, šiuo metu įsigyjamos žemės plotas sumuojamas tik tiems juridiniams asmenims, kurie kokiose nors įmonėse valdo daugiau nei 25 proc. akcijų paketą. Kitaip tariant, jei valdoma iki 25 proc. akcijų paketą keliose skirtingose įmonėse, tuomet formaliai neskaičiuojama, kad tas asmuo turi žemės. Tai yra puiki terpė įsigyti neribojamą kiekį žemės.
„Matome, kad didelė žemės koncentracija nusėdusi keliolikos stambių ūkių rankose. Deja, tokios tendencijos niekur neveda. Reikia imtis griežtų priemonių, kad tam užkirstume kelią. Jei niekas nesikeis, jauni žmonės greitai neturės galimybių kurtis ir dirbti žemę kaimuose. Privalome galvoti apie ateitį. Šią problemą kėlėme jau seniai, tačiau, panašu, kad pagaliau esame išgirsti. Šioje srityje tikimės pozityvių pokyčių. To paties viliamės ir priimant sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo. Norėtųsi, kad ir čia stambiesiems ūkininkams neliktų galimybių dar labiau padidinti savo plotų“, – mintimis dalijosi R. Jurgaitė.
Susitikimo su ŽŪR atstovais metu ministras P. Poderskis atskleidė, kad jau kovo pradžioje turėtų gauti užsakyto tyrimo apie tai, kaip vyksta žemės įsigijimo procesai ir paskirstymas, rezultatus. Juos aptarti ministras pažadėjo su ŽŪR atstovais.
Reikalavimai turi skirtis
Su ministru buvo aptartos ir sodų bendrijų problemos, susijusios su žemės ūkio paskirties sklypais. Dar praėjusios kadencijos parlamentarai panaikino galimybę sodų teritorijose supaprastinta tvarka statytis iki 80 kvadratinių metrų ploto namelius bei nustatė daugybę apribojimų jauniesiems ūkininkams kurti ūkius.
V. Buivydas teigė iš vienos pusės suprantantis tokią sugriežtintą tvarką, tačiau pripažino, kad skirtingose Lietuvos vietose ji turėtų būti diferencijuojama.
„Didžiųjų miestų priemiesčiuose iš tikrųjų pradėjo kilti nedideli nameliai, atsirado nemažai fiktyvių jaunųjų ūkininkų. Šią problemą išties reikėjo greičiau spręsti. Bet juk regionuose situacija yra visiškai kita! Nereikėtų užkirsti kelią norintiems čia įsikurti. Kaip tik reikėtų tą skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas. Tą praėjusią savaitę pripažino ir premjeras G. Paluckas, su tuo dabar sutiko ir ministras P. Poderskis. Manome, kad dabar supaprastinta tvarka leidžiamų statyti 40-50 kvadratinių metrų ploto nameliai nė kiek neatitinka jaunų šeimų poreikių. Anksčiau galiojusi tvarka dėl 80 kvadratinių metrų statinių buvo gana adekvati. Tikimės, kad bent regionuose ji vėl bus atstatyta“, – vylėsi V. Buivydas.
Per didelis biurokratizmas
Ministerijoje vykusio susitikimo metu aptartos ir vaisių, daržovių bei uogų augintojų problemos. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė teigė, kad ne mažesnę, o gal net ir didesnę, pridėtinę vertę nei grūdų augintojai šalies žemdirbystės sektoriui galėtų sukurti daržininkai. Jos teigimu, į grūdų sektorių Lietuvoje ir taip jau pakankamai investuota, o štai daržininkystė ar sodininkystė iki šiol buvo ir vis dar tebėra gana nišinės šakos.
„Tarkime, Olandijoje galima pamatyti tūkstančius šiltnamių, kuriuose sėkmingai auginamos tos pačios daržovės, kurias būtų galima užauginti ir Lietuvos klimato sąlygomis. Deja, kol kas to vystyti mūsų šalyje nėra pernelyg daug galimybių. Labiausiai trukdo įvairios biurokratinės kliūtys“, – apmaudo neslėpė Z. Cironkienė.
Kaip pavyzdį ji pateikė sodams bei daržams laistyti gyvybiškai reikalingų vandens įrenginių įsirengimo galimybes. Neretai mūsų šalyje vien leidimai naudoti gelmių vandenį kainuoja dešimtis tūkstančių eurų, o kur dar nepatogumai ir kitos biurokratinės kliūtys tvarkant įvairius dokumentus?
Šią ūkininkų poziciją išklausęs Aplinkos ministras pažadėjo atkreipti į tai didesnį dėmesį ir daryti viską, kad palengvintų žemdirbių naštą.
Kvies į komitetus
Tarp aptartų klausimų buvo ir medžiojamųjų ir nemedžiojamų gyvūnų daroma žala bei galimi sprendimo būdai. Ūkininkai prašė Aplinkos ministro P. Poderskio patobulinti šiuo metu galiojančią gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo metodiką, pagal kurią nukentėjusiems žemdirbiams kompensuojama tik dalis patirtų nuostolių. Ministras pripažino, kad dabar galiojanti tvarka nėra teisinga ir pažadėjo ją peržiūrėti.
Nemažai diskusijų sukėlė ir klausimai, susiję su šernų populiacija. Šie gyvūnai nuolat kenkia ūkininkų pasėliams, tačiau jų skaičiaus, nepaisant įvairių sudarytų palengvinimų, medžiotojai nesugeba sumažinti. Žemdirbiai prašė, kad ateityje būtų dar griežčiau akcentuojamos galimos problemos, įskaitant ir afrikinį kiaulių marą, susijusios su augančia šernų populiacija. Buvo sutarta ateityje sprendžiant panašius klausimus į Seimo komitetus įtraukti ir ŽŪR asociacijų atstovus.
ŽŪR atstovų ir Aplinkos ministro susitikime taip pat buvo aptartos kiaulių, kailinių žvėrelių, kitų gyvulininkų, taip pat kanapių augintojų, ekologinių ūkių bei miškininkystės sektoriaus problemos. Sutarta dar labiau skatinti vietinių produktų gamybą ir savų žemdirbių palaikymą.
Iš susitikimo žemdirbių atstovai išėjo pozityviai nusiteikę bei vylėsi, kad panašios diskusijos, spendžiant žemės ūkio klausimus, tęsis ir ateityje, o problemų ūkininkaujantiesiems tik mažės.
