Spalio 18 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pasveikino Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenę ypatingos sukakties – 100-mečio veiklos jubiliejaus proga.
„Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu veikė net šešios aukštosios mokyklos. Kaip mažai valstybei – tikrai daug. Tarpukariu Lietuva buvo žemės ūkio kraštas, todėl ruošdama kvalifikuotus specialistus Žemės ūkio akademija atliko labai svarbų vaidmenį. Šiandien čia rengiami specialistai kaimui ir žemės ūkiui, įgyvendinami projektai, susitelkusi žemės ūkio mokslo bendruomenė. Linkime klestėjimo ir sėkmingų ateities perspektyvų“, – kalbėjo dr. A.Svitojus.
Žemės ūkio akademijos ištakos
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo labai svarbu kurti aukštojo mokslo įstaigas, sutvarkyti švietimo sistemą. Todėl kiekvienos aukštosios mokyklos įkūrimas tarpukariu buvo labai svarbus įvykis, naujas švietimo, mokslo ir kultūros raidos etapas. Čia didelį vaidmenį atliko visuomenė – mokslininkai, inteligentija. Nepriklausomybės pradžioje būta minčių atkurti Vilniaus universitetą, bet, kadangi trūko lėšų ir mokslo personalo, 1919 m. šios minties buvo atsisakyta ir nuspręsta stipendijomis remti užsienyje studijuojančius lietuvius, kad šie, grįžę į Lietuvą, galėtų čia įkurti aukštąją mokyklą.
Pirmasis aukštojo mokslo židinys buvo įkurtas Kaune 1920 metais. Tai buvo universiteto tipo privati aukštoji mokykla – Aukštieji kursai, 1922 m. išaugę į Lietuvos universitetą, kuriam 1930 m. buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Be šio universiteto Lietuvoje tarpukariu kūrėsi ir kitos aukštojo mokslo įstaigos: Žemės ūkio akademija, Konservatorija, Klaipėdos prekybos institutas, Klaipėdos pedagoginis institutas, Veterinarijos akademija, Aukštieji kūno kultūros kursai.
Mintis įsteigti specialią aukštąją žemės ūkio mokyklą Lietuvoje kilo valdančiajai Krikščionių demokratų partijai dar iki Lietuvos universiteto įsteigimo, tačiau specializuotai mokyklai trūko lėšų. Šios minties buvo laikinai atsisakyta. Visgi, 1922 m. lapkričio 7 d. Lietuvos švietimo ministras pranešė, kad Žemės ūkio ministerija numato Dotnuvos žemės ūkio technikumą pertvarkyti į aukštąją mokyklą. Kilo daug ginčų ir svarstymų, ar Lietuvai reikalinga nauja aukštoji mokykla, ar pavyks ją įsteigti ir išlaikyti, ar užteks jai patalpų, juo labiau kad prie Lietuvos universiteto jau veikė agronomijos ir miškininkystės skyrius.
Žemės ūkio ministrui kunigui Mykolui Krupavičiui primygtinai reikalaujant, Ministrų kabinetas 1924 m. balandžio 30 d. nutarė Dotnuvoje įkurti Žemės ūkio akademiją. Buvo parengtas ir 1924 m. liepos 31 d. priimtas skubotas statuto projektas. Lietuvos universiteto statutas, priimtas 1922 m., suteikė jam plačią autonomiją, o Žemės ūkio akademija visiškai priklausė nuo Žemės ūkio ministerijos.
Kuriant aukštąją mokyklą, daug buvo nuveikta privačių asmenų iniciatyva: Pirmieji profesūros nariai turėjo prieš akis labai sunkų uždavinį – reikėjo organizuoti antroji Lietuvos aukštoji mokykla – Ž. Ū. Akademija. Apžiūrėti vietos sąlygas ir galimybes, sudaryti mokslo planą, suplanuoti mokslo jėgas, nustatyti tinkamus santykius su technikumu, gauti reikiamų lėšų. Nemažai prie steigimo prisidėjo ir Žemės ūkio ministerija bei agronomijos studijas baigęs prezidentas Aleksandras Stulginskis.
Akademija oficialiai buvo įsteigta 1924 m. spalio 15-ąją Dotnuvos žemės ūkio technikumo bazėje. Deja, įstaigos darbą sutrukdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir viena po kitos sovietų, vokiečių ir vėl sovietų okupacijos. Daug profesorių ir dėstytojų, kaip ir kitų mokyklų, buvo ištremti į Sibiro lagerius, iš kurių daugelis nebegrįžo. Nemaža jų dalis pasitraukė į Vakarus.
1945 metais Akademija perkeliama į Kauną, į buvusią Žemės ūkio ministeriją Kęstučio gatvėje. Didėjant studentų skaičiui patalpos, esančios Kaune, pasidarė ankštos, todėl buvo nuspręsta pastatyti atskirą Lietuvos žemės ūkio akademijos miestelį Noreikiškėse. Naujų rūmų kertinis akmuo buvo padėtas 1957 m. spalio 15 d., o galutinai į šį miestelį persikelta 1964 metais. 1969 metais buvo patvirtintas Akademijos išplėtimo planas. 1989 m. miestelyje įsikūrė Vandens ūkio ir žemėtvarkos bei Ekonomikos fakultetų rūmai su auditorijų ir mokomųjų laboratorijų korpusais, Miškų ūkio ministerija pastatė mokomosios girininkijos pastatą. Buvo pastatyti 9 bendrabučiai, įrengtas mokymo poligonas, plėtėsi bandymų stotis.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Lietuvos žemės ūkio akademija tapo universitetinio tipo aukštąja mokykla, 1996 m. Lietuvos žemės ūkio akademija pavadinama Lietuvos žemės ūkio universitetu. 2011 m. universitetas dar kartą keitė pavadinimą – tapo Aleksandro Stulginskio universitetu, o po universitetų pertvarkos 2019 m. tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija.
VDU ŽŪA įsikūrusi 719 ha plote, turi 4 mokomuosius korpusus, bandymų stotį, mokomąjį ūkį, unikalų studentų ir dėstytojų miestelį, įkurtas jungtinių tyrimų centras su moderniausia įranga aprūpintomis atviros prieigos mokslinių centrų laboratorijomis.