Situacija pasaulyje.
Pasaulyje daugiausiai auginama kukurūzų, kviečių ir ryžių. (1 pav.)
1 pav. Pasaulinė grūdų struktūra, %
Kiekvienais metais grūdų kainas apsprendžia grūdų pasiūla ir paklausa pasaulyje. Lietuvos žemdirbius labiausiai domina kviečių, kurių auginama beveik 71 proc., situacija. Kaip keitėsi kviečių paklausos ir pasiūlos santykis parodyta 2 pav.
2 pav. Pasaulinė kviečių gamyba ir vartojimas, mln. t (USDA duomenys)
Iš esmės derlius ir atsargos grūdų supirkimo kainas mažina arba didina. Pagal FAO duomenis grūdų eksporto kainų tendencijos pateiktos 3 pav.
3 pav. Pasauliniai grūdų kainų indeksai, proc. (palyginimas su 2004 m.) (FAO duomenys)
Geriausias laikmetis žemdirbiams buvo 2008 metai ir 2011-2012 metai. Kaip keitėsi pasaulinės kviečių eksporto kainos rodo 4 pav.
4 pav. Pasaulinės maistinių kviečių eksporto kainos 2015-2019 m. (Eurostato duomenys)
Pagrindinės šalys – kviečių eksportuotojos: JAV, Rusija, Kanada, Australija ir Prancūzija, kurios kiekviena užima nuo 8 iki 16 proc. eksporto rinkos. Ženklia vietą užima ir Lietuva: 2017 m. 12 vieta kviečių eksporto rinkoje. Minėtos pagrindinės eksportuotojos diktuoja ne tik eksporto, bet ir supirkimo kainas visame pasaulyje. Egzistuoja keletą rodiklių, nuo kurių priklauso kainos biržose. Tai prognozuojamas derlius pasaulyje bei pagrindinėse minėtuose šalyse ir atsargų kitimo tendencijos. Kviečių atsargų kaita pavaizduota 5 pav.
5 pav. Kviečių atsargos pasaulyje 2011-2018 m. (USDA duomenys)
Iš esmės atsargų kreivė yra atvirkščiai tendencinga kviečių kainoms (žr. 3 pav.). Tą patį galima pasakyti ir apie pasaulines kviečių derliaus tendencijas (6 pav.).
6 pav. Kviečių derlius pasaulyje 2011-2018 m. (USDA duomenys)
Pagal USDA (JAV žemės ūkio departamentas) prognozę (2019 m. liepa) kviečių derlius pasaulyje turėtų didėti 5,5 proc. palyginus su 2018 m. didžiausi augimo pokyčiai laukiami ES (14,1 mln. t, 10,3 proc.), Ukrainoje (3,9 mln. t, 15,7 proc.), Australijoje (3,7 mln. t, 21,4 proc.) ir Rusijoje (2,5 mln. t, 3,5 proc.). Tuo tarpu kviečių suvartojimas didės tik 2,9 proc. Kviečių atsargos didės 4,1 proc. Esant tokiai prognozei tikėtina, kad kviečių kainos 2019 metų rudenį nebus didesnės nei praėjusiais 2018 metais. Prancūzų ir anglų MATIF ir LIFFE biržos taip pat tai patvirtina. Ateities kainos, palyginti su 2018-2019 m. faktu maistinių kviečių supirkimo kaina turėtų sumažėti apie 8 proc., o pašarinių – apie 15 proc. Maistinių kviečių supirkimo kainos ES šalyse pateiktos 1 lentelėje. Didžiausi metiniai skirtumai yra J. Karalystėje, Vokietijoje, Latvijoje ir Bulgarijoje. Šalia šių valstybių ir Lietuva.
1 lentelė. Maistinių kviečių vidutinės kainos ES šalyse rugpjūčio mėn. (32 sav), EUR/100 kg
| ES Šalys | 2019 | 2018 | Pokytis, % |
| Rumunija | 144,0 | 151,6 | -5,0 |
| Bulgarija | 148,3 | 173,8 | -14,7 |
| Kroatija | 153,1 | 153,5 | -0,3 |
| Lietuva | 153,2 | 171,3 | -10,6 |
| Lenkija | 157,3 | 172,5 | -8,8 |
| Slovakija | 157,6 | 153,2 | 4,1 |
| Latvija | 158,6 | 190,2 | -16,6 |
| Suomija | 161,0 | 180,0 | -10,6 |
| Austrija | 166,0 | – | |
| Jungtinė Karalystė | 167,8 | 210,9 | -20,4 |
| Vokietija | 172,5 | 213,5 | -19,2 |
| Slovėnija | 178,3 | 183,8 | -3,0 |
| Ispanija | 182,4 | 188,0 | -3,0 |
| Čekija | 187,3 | 171,3 | 9,3 |
| Italija | 192,5 | – |
Šaltinis: DG AGRI
Pašarinių kviečių situacija panaši. Šalia J. Karalystės, Vokietijos ir Nyderlandų didžiausias supirkimo kainų sumažėjimas šiais metais fiksuojamas ir Lietuvoje (2 lentelė).
2 lentelė. Pašarinių kviečių vidutinės kainos kai kuriuose ES šalyse rugpjūčio mėn. (32 sav), EUR/100 kg
| ES Šalys | 2019 | 2018 | Pokytis, % |
| Latvija | 141,2 | 159,4 | -11,4 |
| Lietuva | 140,5 | 163,7 | -14,2 |
| Lenkija | 158,9 | 173,9 | -8,6 |
| Slovakija | 135,9 | 136,8 | -0,7 |
| Jungtinė Karalystė | 150,8 | 201,5 | -25,2 |
| Vokietija | 168,5 | 211,0 | -20,1 |
| Nyderlandai | 175,5 | 220,0 | -20,2 |
| Portugalija | 188,5 | 212,0 | -11,1 |
| Bulgarija | 138,1 | 158,5 | -12,9 |
Šaltinis: DG AGRI Lietuvoje pakankamai gerai išvystytas grūdų eksportas. Lietuva 2019-2019 m. buvo 4 vietoje ES pagal absoliutų kviečių eksporto kiekį, o miežių 6 vietoje. Daugiau kviečių eksportavo tik Prancūzija, Rumunija.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.