Vokietijos mieste Hanoveryje įvyko tarptautinė specializuota profesionalios gyvulininkystės paroda „EuroTier“. Joje dalyvavo ir gausus būrys lietuvių, tarp kurių buvo ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas bei Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius, ŽŪR konsultantas dr. Edvardas Gedgaudas.
Sustojęs progresas
Pasaulinė gyvulininkystės paroda „EuroTier“ nuo 1975 m. organizuojama kas dvejus metus. Joje pristatomos svarbiausios naujovės, produktai ir paslaugos, skirtos ūkinių gyvūnų veisimui ir laikymui. Didžiausias dėmesys parodoje skiriamas galvijams, kiaulėms, naminiams paukščiams ir akvakultūrai. Pagrindiniai parodos lankytojai – profesionalūs ūkininkai ir prekybininkai.
Ne pirmą kartą renginyje dalyvavęs A. Baravykas paskutinį kartą jame lankėsi prieš šešerius metus – 2018 m. Tradiciškai parodoje jį labiausiai domino kiaulininkystės srities naujovės. Tiesa, šįkart ŽŪR vicepirmininkas ir LKAA direktorius iš dalies jų pasigedo.
„Pastebėjau, kad šiais metais bent jau kiaulininkystei skirtas paviljonas pasiūlos prasme nebuvo toks pilnas kaip anksčiau. Nepaisant to, tai vis tiek buvo didžiausia tokio tipo paroda Europoje. Vis tik mažėjimas jaučiasi. Turbūt tai galima sieti su tuo, kad pastarieji dveji metai kiaulininkystei buvo labai sunkūs ne tik Lietuvoje, bet ir visame Senajame žemyne. Po COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje pradžios žaliavos labai pabrango. Be to, visoje Europoje orientuojamasi į žaliojo kurso susitarimus, kurie slopina ūkininkų entuziazmą investuoti į kiaulininkystę. Tai jaučiasi ir tarp kiaulininkystės produktus bei paslaugas teikiančių kompanijų. Negalima pamiršti ir dar vienos svarbios priežasties – afrikinio kiaulių maro. Jis apėmęs daugelį šalių. Nuo šio maro kenčia Rumunija, Italija, Vokietija, Lenkija ir daug kitų valstybių“, – pastebėjimais dalijosi A. Baravykas.
Gyvulių gerovė
Pašnekovo teigimu, daugiausiai parodoje siūlomų inovacijų buvo skirta gyvulių gerovei gerinti. Tai – ir įvairūs žaislai, ir šiaudų padavimo įrenginiai, ir kt.
„Tiesą pasakius, kažko naujo ir išskirtinio nepamačiau. Visa tai jau regėjau prieš šešerius metus. Tiesiog dabar tai buvo kažkiek patobulinta. Progresas akivaizdžiai pristojęs“, – sakė A. Baravykas.
Jis teigė parodoje sutikęs nemažai lietuvių, kurie daugiausiai domėjosi inovatyviais paršavedžių paršiavimosi gardais bei įvairiais su skaitmenizacija susijusiais sprendimais. Vienas iš jų – kinų gamintojų pristatyta prie paršavedžių gardų pakabinama kamera, kuri filmuoja paršiavimosi procesą ir, jei šis vyksta nesklandžiai, apie tai nedelsiant signalizuoja ūkininkams.
„Visa tai skamba neblogai, tačiau tokie įrenginiai vis dar yra pakankamai brangūs ir tikrai ne visiems ūkininkams įperkami. Nepigios ir kameros, kurios padeda suskaičiuoti kiaules ar net pagal jų judėjimą nustatyti, kurie gyvūnai yra agresyvūs, kurie užguiti ir kuriuos reikia perkelti į kitą gardą“, – pasakojo pašnekovas.
Jam įstrigo ir parodoje pristatyti mėšlo kvapų valymo įrenginiai, kurie padeda fermose panaikinti amoniako kvapą. Tiesa, ši inovacija įkandama toli gražu ne visiems ūkiams. Jos kaina siekia nuo 1,5 iki 2 mln. eurų.
„Viešėdamas Vokietijoje galutinai įsitikinau, kad Europoje vyksta genetikos kompanijų persiskirstymas. Dauguma smulkių įmonių vienijasi į didesnes, dirbančias daugelyje šalių. Dalis kompanijų išnyksta, o jų vietą užima naujos. Pavyzdžiui, ta pati „Topigs Norsvin“ pamažu iš rinkos išstumia didžiulę Danijos įmonę „Danbred“. Anksčiau apie tokius procesus mažai kas galėjo pagalvoti, tačiau dabar tai jau yra tapę realybe“, – pasakojo A. Baravykas.
Sunku konkuruoti
Vokietijoje vykusioje parodoje apsilankęs LGVA direktorius, ŽŪR konsultantas dr. E. Gedgaudas pasakojo daugiausiai dėmesį koncentravęs į veislininkystę. Jį labiausiai domino naujausi genetikos sprendiniai, genominiai tyrimai, bandos valdymo programos.
„Gaila, bet dėl Europoje galiojančių teisės aktų mes negalime konkuruoti su amerikiečiais, kinais ir daugeliu kitų pasaulio šalių, kuriose leidžiamas gyvulių klonavimas ar embrionų transplantacija. Mūsų mokslas dėl šių draudimų negali judėti į priekį. Pavyzdžiui, JAV leidžiama klonuoti bulius. Visi galvijų augintojai nori gauti kuo daugiau geros ir kokybiškos gyvulių spermos, kad galėtų užauginti genetiškai geriausius palikuonis. Visgi paklausa yra didesnė nei pasiūla. Siekdami tai pakeisti, amerikiečiai klonuoja 3-4 bulius ir iš jų gauna tokios spermos, kokios reikia rinkai. Visi šie procesai ir buvo pristatyti Hanoveryje vykusioje mugėje“, – pasakojo dr. E. Gedgaudas.
Jį taip pat sužavėjo vokiečių pristatyti naujausi „Fertimax“ produktai, skirti padidinti dirbtinio karvių apvaisinimo sėkmę.
„Pasirodo, spermos apvaisinimo galia priklauso nuo jos paėmimo laiko ar net nuo buliaus nuotaikos. Parodoje pristatyti „Fertimax“ produktai padeda apvaisinimo tikimybę padidinti net iki 8 procentų“, – sakė dr. E. Gedgaudas.
Ketvirtą kartą „EuroTier“ mugėje lankęsis LGVA direktorius sakė dabar į pristatomas naujoves žiūrintis daug profesionaliau. Dar prieš kelionę į Vokietiją jis puikiai žinojo, ko nori ir ko gali tikėtis, todėl nuvykęs į vietą žinojo į ką reikia kreipti didžiausią dėmesį.
„Tradiciškai šiemet vykau įgyti naujų žinių ir susitikti bei pabendrauti su partneriais, pažįstamais, kolegomis. Visa tai labai gerai padeda praplėsti akiratį. Sutikau daug lietuvių, kurie džiaugėsi galėdami iš arti susipažinti su žemės ūkio naujovėmis. Manau, kad ši paroda pateisino daugelio lūkesčius. Mano – taip pat. Tokios parodos labai svarbios ir reikalingos šiuolaikiniams žemdirbiams“, – neabejojo dr. E. Gedgaudas.
