2022 m. spalio 12-14 d. į Šibeniką, Kroatijos viduramžių miestą, buvo suvažiavę 400 žemės ūkio ir kaimo savivaldos lyderių iš visos Europos. Čia vyko 10-asis Europos ūkininkų kongresas – „Copa“ ir „Cogeca“ renginys, kurį organizavo Kroatijos Žemės ūkio rūmai. Jis surengtas po ketverių metų pertraukos, kuri buvo priverstinė – dėl Covid-19 pandemijos.
Iš tris dienas trukusio forumo visą glėbį įspūdžių parsivežė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas.
Keičiasi politinis tonas
Europos ūkininkų kongrese dėmesys buvo sutelktas į ES žemės ūkio ateities ramsčius: aprūpinimą maistu, tvarumą ir inovacijas.
Pažymėta, kad per pastaruosius kelerius metus Europos žemės ūkis susidūrė su viena po kitos sekančiomis krizėmis, susijusiomis su pandemija, klimato kaita, karu Ukrainoje. Europos Parlamento narys, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Norbert Lins išreiškė susirūpinimą Europos žemės ūkio atsparumu. Jis pabrėžė, kad tai nėra savaime suprantamas dalykas ir tokiu neturėtų būti laikomas.
Aukšto rango žemės ūkio politikai, kurių renginyje netrūko, sutaria su ūkininkų lyderiais, jog dabar prioritetiniai tikslai turi būti maisto saugumas ir tvarumas, o šiuos tikslus turėtų vienyti inovacijos ir investicijos.
Pasak „Copa“ prezidentės ponios Lambert, kai padėtis yra tokia sudėtinga, gausu trumpalaikių ir ilgalaikių neaiškumų, situacijos neturėtų apsunkinti įvairūs Europos Komisijos pasiūlymai. Reikalingi sprendimai, kurie ūkininkams suteiktų aiškumo, prieš imantis naujų iniciatyvų svarstymo reikalinga situacijos peržiūra.
Daug diskutuota apie karą Ukrainoje ir jo pasekmes. Kongrese dalyvavo Ukrainos agrarinės politikos ministras Mykola Solskyi ir nacionalinio agrarinio forumo direktorė Maria Didukh, kurie patvirtino, jog dėl karo 2023 m. derliaus prognozės ženkliai prastėja.
Už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Janusz Wojciechowski dėl techninių nesklandumų negalėjo atvykti, tačiau pasisakė vaizdo konferencijoje. Komisaras akcentavo energijos ir trąšų kainų, išteklių prieinamumą.
„Europos Komisija nenori labai atsitraukti, bet politiškai švelninamas tonas, atrodo, kad bus ieškoma būdų, kaip pragyventi, nedaryti staigių judesių“, – A.Baravykas pastebėjo politinio tono švelnėjimą sukant Žaliuoju kursu. Žinoma, tikslai išlieka, tačiau politiniai sprendimai turėtų būti atsargesni.
Tvarumas turi daug temų
Tvarumo tema buvo nagrinėjama įvairiais aspektais. Viena sesija buvo skirta moterų ūkininkių problemai.
„Kai kuriose valstybėse moterų pozicija ūkyje silpna. Skyrybų ar sutuoktinio mirties atveju yra neužtikrintumo. Apie tai nesusimąstome. Buvo parodyta lentelė. Pasirodo, kad Lietuva ir Latvija pirmauja , 45 proc. ūkių savininkės yra moterys. Kitos šalys atsilieka. Pavyzdžiui, Olandijoje moterys yra savininkės tik 5 proc. ūkių“, – pasakoja ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.
O štai kita tvarumo tema. Prancūzai pristatė kuriamą tvarumo ženklą, kuris apims gyvūnų gerovę, aplinkosaugą bei kitus politiškai vartotojui reikalingus elementus. Apie tai kilo diskusija – o kas iš tiesų yra tvarumas, nes yra dvi reikalo pusės. Sėklos beicavimas leidžia išvengti ligų, apsaugoti derliaus kokybę, genetinės modifikacijos – padidinti pasėlių atsparumą klimato kaitos sąlygomis ir pan. Net ekologiniame ūkyje negalima šimtu procentų išvengti augalų apsaugos priemonių.
A.Baravyko pastebėjimu, čia yra tam tikro gudravimo, kaip sudominti savo vartotoją. Kiekviena šalis stengiasi apginti savo gamintoją, kad tos šalies vartotojai rinktųsi „savą“ produktą, jį geriau atpažintų. Žemės ūkio gamybą ir prekybą taip suorientuoti šalys stengiasi visais lygiais – ūkininkų organizacijų ir valstybiniu lygiu. Galima tik apgailestauti, kad Lietuvoje tokių pastangų kuriant vieningus nacionalinius ženklus nematome, vis kažkas dėl kažko nesutaria.
Su tvarumu susijusi ir inovacijų sritis. Kongrese pristatytos kosminių technologijų pritaikymo perspektyvos. Europos kosmoso agentūros programos „Copernicus“ žemės ūkio stebėjimui naudojami palydovai, taip pat meteorologiniams stebėjimui skirtas palydovas skenuoja bei teikia labai daug informacijos. Panaudojimo galimybės daug platesnės. Palydovų sukaupti, apdoroti duomenys praverčia ūkiuose diegiant precizines purškimo, tręšimo technologijas, jos labai tobulėja.
Lankėsi ir ūkiuose
ŽŪR vicepirmininkas pastebi, jog tokio renginio formatas yra gera proga stiprinti bendradarbiavimo ryšius tarp kitų šalių žemės ūkio rūmų, kitų žemdirbių savivaldos organizacijų, „Copa-Cogeca“ atstovais.
A.Baravykas su įdomumu klausėsi ūkininkių iš Danijos ir Suomijos, kurių praktika rodo, kad ir nedideliame šeimos ūkyje darbą gali palengvinti robotai. 70 – 80 karvių pienininkystės ūkiuose yra įdiegti melžimo robotai, žmonės nėra samdomi. Viename iš šių ūkių darbuojasi ir pašarų dalinimo robotas.
Kroatijos Žemės ūkio rūmai pasiūlė kelionę į ūkius. Kroatų ūkiai nedideli, vidutiniškai apie 5 ha. Kalnuotame akmeningame krašte gyvuliams paruošti žolinio pašaro sudėtinga!
„Buvau avių sūrių gamybos ūkyje, kuriame laikoma 500 avių. Taip pat vynuogyne ir vyno gamybos ūkyje, kuriame vynmedžiai auginami 50 ha, alyvmedžiai – 25 ha“, – įspūdžius pasakoja A.Baravykas. Kita kongreso dalyvių grupė vyko į kitus ūkius. Įdomu, kad tarp jų buvo nedidelis asilų auginimo ūkis. Iš asilės per dieną primelžiama vos pusė litro pieno. Tačiau jis labai vertinamas kosmetikoje. Šiame Kroatijos ūkyje ne tik laikomos asilės, bet ir gaminama kosmetika.