Kadenciją baigiantis Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) trečiadienį (spalio 14 d.) nuotoliniame posėdyje svarstė tris aktualius klausimus, tačiau aiškių atsakymų, deja, šiandien nėra nė vienu iš šių klausimų.
Pluoštinių kanapių reikalas
Pluoštinių kanapių įstatymo projektas, kuriuo norima atverti kelią viso augalo perdirbimui, po inicijuotos notifikavimo procedūros kol kas nejuda iš vietos. KRK prašymu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), o paskutinę akimirką ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pateikė atsiliepimus dėl Europos Komisijos (EK) pranešimo bei Italijos pastabų. Iki lapkričio 9-osios Lietuva EK turi informuoti apie savo sprendimą dėl ginčijamų rengiamo teisės akto nuostatų. Valstybės institucijos savo atsiliepimus pateikė, tačiau Seimo komitetas tikėjosi ir pasiūlymų, o jų pasigesta oficialiuose raštuose, išskyrus VMVT.
Nors buvo dideli lūkesčiai, neatmestina, kad Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas gali priimti jau naujos kadencijos Seimas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Geresnio reglamentavimo skyriaus vedėja Jelena Dilienė, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas Vytautas Adomaitis teigė, kad su EK ne vienu klausimu galima diskutuoti, pateikti savo argumentus, Komisijos nuomonė nėra Biblija.
Kitos valstybės institucijos EK dokumentą aiškina kitaip ir pritaria pateiktoms pastaboms: projektas, kuriuo siekiama sudaryti galimybę perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis ir tiekti rinkai ne tik pluoštą, sėklas ar šių sėklų produktus, bet ir iš kitų pluoštinių kanapių dalių gautus produktus bei jų gaminius, prieštarauja Jungtinių Tautų 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos bei 1971 m. konvencijos dėl psichotropinių medžiagų nuostatoms, todėl žaliava su THC negali būti naudojama nei maistui, nei kosmetikos gaminiams, nei pašarui.
KRK ketina jau ateinančią savaitę tobulinti teisės akto projektą atsižvelgdamas į EK ir Italijos pastabas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
Nori keisti teritorijų planavimo tvarką
KRK kaip papildomas komitetas svarstė siūlomus Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus. Pasak aplinkos viceministro Mariaus Narmonto, norima sudaryti galimybę savivaldybėms didinti socialinio – municipalinio būsto fondą: ten, kur nekilnojamojo turto vystytojų veikla intensyvesnė, būtų sudaryta prielaida penktadalį ploto skirti savivaldai, municipaliniam būstui. Tokia naujovė galimai būtų perspektyvi, bent didžiųjų miestų savivaldybėse.
Tačiau siūlymai keisti nuo 2014 metų galiojančią teritorijų planavimo tvarką posėdyje sukėlė abejonių, mat norima atsisakyti praktikos detaliuosius planus koreguoti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais. Motyvuojama, kad vieninga teritorijų planavimo dokumentų tvarka reikalinga didesniam viešumui, sutarimui su visuomene. Tvarkos keitimui nepritaria Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), žemėtvarkininkų bei matininkų organizacijos. Jų pastebėjimu, tai daryti visiškai netikslinga, nes detaliųjų planų rengimas pailgintų derinimo procesą ir jį pabrangintų, padidintų administracinę naštą. Kita vertus, naujoji tvarka iš žemėtvarkininkų atimtų jų duoną.
KRK nutarė pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui (AAK) pateikti pasiūlymus.
Žemės reformos darbai vis tie patys
Aktualiausi žemės reformos darbai ir spręstinos problemos pasibaigus piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesui – parlamentinės kontrolės klausimas, kuris KRK svarstytas reguliariai. Šįkart jis į darbotvarkę buvo įtrauktas paskutinį kartą. Tačiau išklausę žemės ūkio ministro patarėjos Giedrės Pupšytės pranešimo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas neslėpė nusivylimo: „Nei skustas, nei luptas klausimas, kita tikėjausi išgirsti“. O vylėsi išgirsti apie tai, kaip siūloma tobulinti įsiterpusių sklypų sąvoką, kad tokius sklypus ūkininkai galėtų įsigyti.
Tačiau buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija: kaimo vietovėse liko nesuprojektuota apie 0,01 proc. visų prašymus pateikusių piliečių, 14 miestų liko atkurti nuosavybės teises iki 10 pretendentų, Kaune – 293 piliečių, Palangos mieste – 89 piliečiams, o Vilniaus ir Trakų miestuose – 3323 piliečiams… NŽT negali baigti nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams procedūrų, nes sostinės savivaldybė delsia formuoti žemės sklypus bei pateikti informaciją apie galimybes piliečiams atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra… Identifikuotos problemos… Imamasi veiksmų…