Vasario 12-13 d. vykusiame Baltijos ir Višegrado šalių žemės ūkio rūmų atstovų susitikime Lenkijoje, diskutuota su eurokomisaru Janušu Vojciechowskiu, atsakingu už žemės ūkio politiką ES. Tarp daugybės ūkininkams aktualių klausimų, žemdirbių atstovai pabrėžė didelę biurokratinę naštą gulančią ant ūkininkų pečių, didėjančius iššūkius dėl besikeičiančio klimato ir jo padarinių žemės ūkyje. Šešių skirtingų šalių Žemės ūkio rūmų atstovai išreiškė susirūpinimą ir dėl maisto produktų importo į ES iš trečiųjų šalių, ragino nutraukti maisto produktų importą iš Rusijos.
Eurokomisaras – daugiametes pievas vis tiek reikės atkurti
Pirmadienio popietę, Otrębusy mieste rinkosi Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos žemės ūkio rūmų atstovai. Į diskusiją pakviestas ir už žemės ūkio politikos formavimą ES atsakingas komisaras J. Vojciechowskis. Jis Lietuvos žemės ūkio rūmams padėkojo už aktyvumą ir interesų atstovavimą tarptautiniu mastu, taip pat už organizuotą tarptautinę konferenciją, kurioje per nuotolį dalyvavo. Eurokomisaras pabrėžė, kad Lietuvai svarbi daugiamečių pievų atkūrimo tvarka vis dar svarstoma ir nėra išspręsta. Šiuo metu ruošiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pakeitimas, kuriuo remiantis bus aišku kiek ir kada daugiamečių pievų reikės atkurti. Jo pakeitimo projektas dar bus svarstomas Europos Parlamente kovo mėnesį.
„Reikia pripažinti, kad mums daugiamečių pievų reikia. Mes nuo seno esame pienininkystės, gyvulininkystės kraštas ir svarbu, kad pievos mūsų laukuose liktų. Turėdami pievų, gyvulių, mėšlo mes apsaugome ir praturtiname dirvožemį. Jei būtų stipri parama gyvulininkams ne tik išlaikytume ūkininkus, saugotume dirvožemį, bet ir bioįvairovę. Gyvulininkystė nuo seno yra svarbi žemės ūkio šaka, turime dėti visas pastangas, kad ji būtų išlaikyta ir atitinkamai remiama“, – akcentavo dr. A. Svitojus.
Prašo stabdyti rusiškų maisto produktų importą
Susitikime aptartas maisto produktų importo iš Rusijos klausimas. Ūkininkų atstovai piktinosi, kad ES dirbantiems žemdirbiams keliama aibė aplinkosauginių, gyvūnų gerovės ir kitų reikalavimų, kurių nėra Rusijoje ir trečiosiose šalyse, iš kurių toliau plūsta žemės ūkio produkcija ant Europos vartotojų stalo. Skelbiama, kad per pirmuosius dešimt 2023 m. mėnesių ES šalys iš Rusijos importavo maisto produktų, tokių kaip pieno produktai, vaisiai, daržovės, konditerijos gaminiai, miltai, grūdai ir pašarai, iš viso už 2,2 mlrd. eurų. „Tai iškreipia mūsų rinką, mes tampame nekonkurencingi“, – kalbėjo ūkininkų atstovai.
J.Vojciechowskis suprato ūkininkų lūkesčius, tačiau neslėpė, kad rusiškų maisto produktų importą užkardyti būtų sunku. Sutarimą surasti su kitomis ES narėmis būtų sudėtinga, nes ES taip pat eksportuoja maisto produktus į Rusiją, kurio vertė siekia 7 mlrd. eurų.
Nori steigti III ramstį
Susitikime vengrų, čekų, lenkų, slovakų, latvių, lietuvių žemės ūkio rūmų atstovai nemažai dėmesio skyrė ir klimatiniams iššūkiams, kurie žemdirbiams skirtinguose sektoriuose padaro vis daugiau nuostolių. J. Vojciechowskis taip pat sutiko, kad ES dirbantiems ūkininkams vis daugiau iššūkių kyla dėl nepastovių orų. Jis siekia įsteigti III ramstį, kuris veiktų rizikų valdymo fondo principu. „Ūkininkų derlių pasiglemžia potvyniai, sausros, šalnos, kruša, taip pat ūkininkus veikia ir rinkose veikiantys svyravimai ir t. t. Turime galvoti apie priemonę, kuri veiktų kaip apsauginė priemonė, padedanti valdyti riziką“, – ieškoti galimybių steigiant III ramstį nusiteikęs eurokimisaras J. Vojciechowskis.
Višegrado ir Baltijos šalių žemės ūkio rūmų atstovai taip pat daug dėmesio skyrė biurokratijos naštai, kuri vis labiau slegia ūkininkų pečius. Jie sakė, kad ūkininkai nori auginti gyvulius, derlių ir gaminti maistą, o ne sėdėti prie kompiuterių, iššifruojančių kartais net beprasmiškus reikalavimus, kurie nuolat keičiasi ir stabdo kaimo vietovės plėtrą. Per pastaruosius kelerius metus ES ūkių skaičius mažėjo: 2020 m. liko 9,1 mln. ūkių, t. y. maždaug 37 proc. mažiau, arba maždaug 5,3 mln. ūkių mažiau nei 2005 m.
Susitikimas vainikuotas komunikato pasirašymu
ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus tikino, kad su Vidurio Europos ir Baltijos šalių ūkininkais ir jų atstovais susitikti ir palaikyti ryšius labai svarbu, nes mūsų žemdirbiai šiame regione turi daug sąlyčio taškų. „Džiaugiamės, kad randame bendrą kalbą su čekais, vengrais, slovakais, lenkais, latviais ir kartu siekiame spręsti bendras problemas ir palaikome vieni kitus Susivienijus mūsų balsas labiau girdimas. Žinoma, kiekviena šalis turi tik jai būdingų specifinių klausimų, bet yra daugybė jungiančių temų“, – pabrėžė ŽŪR pirmininkas.
Pasak jo, šių šalių kontekste Lietuva savo žemės ūkio gamybos apimtimis nusileidžia tik lenkams ir vengrams. Latvijoje ūkininkauja apie 70 tūkst. ūkininkų, Slovakijoje – apie 30 tūkst. Čekijoje – 26,6 tūkst. O štai Vengrijoje – 430 tūkst. ūkininkų, Lenkijoje – 1,4 mln. ūkininkų. ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus įsitikinęs, kad galima pasinaudoti šių šalių geraisiais pavyzdžiais ir galėtume perimti, pavyzdžiui, lenkų praktiką, kai tiesioginės išmokos pasiekia tik tuos Lenkijos ūkius, kurie yra ne didesni kaip 300 ha.
Tarptautinis renginys užbaigtas pasirašius komunikatą, kuris išsiųstas Europos Komisijai. Jame daug dėmesio skirta priemonėms, kurios padėtų užtikrinti didesnį stabilumą žemės ūkio sektoriuje, ūkininkų atsparumą, taip pat keliami klausimai kaip keisis ES žemės ūkis, kai į Bendriją įstos Ukraina. „Pirminė komunikato versija buvo šiek tiek šališka, nes buvo daug kalbėta apie Ukrainos karą. Tačiau mes drauge su Latvijos atstovais priminėme, kad šiandieną rinkas destabilizuoja ne Ukraina, o Rusija, kuri ir yra karo sukėlėja. Be to, ūkininkai dar visai neseniai dirbo pandemijos sąlygomis, vis akivaizdesni ir klimato kaitos padariniai, nerimą kelia ir nestabili geopolitinė padėti s“, – apie kompleksines priežastis, darančias įtaką žemės ūkio sektoriui kalbėjo dr. A. Svitojus.