Europos Sąjungoje skatinama daugiau investuoti į žinias, inovacijas ir suteikti ūkininkams ir kaimo bendruomenėms galimybę naudotis rezultatais. Sukauptos žinios padeda sparčiau diegti naujoviškus metodus. 2020 m. Europos Komisijai patvirtinus rekomendacijas šalims narėms dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų, kuriuose pateikiamos rekomendacijos Lietuvai, matome, kad tęstinio mokymo(si) poreikis ypač svarbus. Tarp pateiktų rekomendacijų – skatinti pažangų, atsparų ir įvairų žemės ūkio sektorių, užtikrinantį aprūpinimą maistu; Sustiprinti aplinkos apsaugą ir klimato veiksmus ir prisidėti siekiant su aplinka ir klimatu susijusių ES tikslų; Stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą ir tenkinti visuomenės poreikius; Skatinti ir dalintis žiniomis, inovacijomis ir skaitmeninimu žemės ūkyje ir kaimo vietovėse bei skatinti jų įsisavinimą.
Perėjimas prie tvarios maisto sistemos negali būti pasiektas be dalijimosi žiniomis, naujovių ir skaitmeninimo. Veikianti žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema (AKIS), padedanti pasiekti visus BŽŪP tikslus, turėtų padėti dalintis žiniomis tarp jos dalyvių. Lietuva yra sukūrusi žemės ūkio tyrimų, švietimo ir konsultavimo sistemą viešajame sektoriuje. Tačiau daugiausia dėl nepakankamų investicijų ir nepakankamos dalyvaujančių asmenų sąveikos, Lietuvos AKIS atrodo fragmentiška ir mažai orientuota į ūkininkų poreikius. Nepaisant to, kad didelė dalis ūkininkų yra baigę žemės ūkio mokymus, suaugusieji nėra linkę mokytis, todėl reikia tobulinti įgūdžių tobulinimo sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad lėšų, skirtų priemonėms, susijusioms su informacija, žiniomis ir inovacijomis, Lietuvoje skiriama mažiau nei ES vidurkis. Imantis priemonių šioms silpnybėms įveikti būtų padidintas konkurencingumas ir našumas, kuris, nepaisant neseniai įvykusio augimo, vis dar nesiekia ES lygio.
Be mokymų, nuolatinio įgūdžių tobulinimo bei nuoseklaus kaimo gyventojų ir žemės ūkio veiklos subjektų informavimo neįsivaizduojamas ES tikslų aplinkosaugos, klimato kaitos, inovacijų diegimo ir kt., įgyvendinimas.
„Šiandien, kai BŽŪP strateginio plano 2023-2027 m. laikotarpiu itin daug dėmesio skiriama klimato kaitai, susijusiai su Paryžiaus susitarimo (COP 21) įsigaliojimu ir Jungtinių Tautų įsipareigojimais užtikrinti darnų vystymąsi, vandens ištekliams, rizikos valdymui, technologinėms naujovės, ypač skaitmeninei revoliucijai, mokymasis ir žinių pritaikymas praktikoje yra itin aktualus ir svarbus. Todėl turime skirti itin didelį dėmesį ūkininko ekonominėms, aplinkosauginėms ir socialinėms žinioms ir jų pritaikomumui ūkiuose. Visada smagu mokymuose susitiksi su tokiais ūkininkais, kurie itin kruopščiai planuoja investicijas į ūkį ir siekia ūkininkauti ne tik tvariai, bet ir ekonomiškai“, – dalinasi įspūdžiais mokymus vedantis Žemės ūkio rūmų konsultantas dr. Edvardas Gedgaudas.
„Dalyvavau ne vienuose mokymuose, kuriuos organizavo kitos mokymo institucijos, tačiau Žemės ūkio rūmų lektoriai ir jų praktiniai užsiėmimai padarė įspūdį: naujausia pasaulinio lygio informacija, praktiniai patarimai, mokslo naujovės ir žvilgsnis į perspektyvą. Lektoriai atsakė į visus klausimus, patarė, kaip planuoti ūkio perspektyvą. Suprantu, kad kiekvienam mūsų labai svarbu tobulinti žinias nuolat ir jas taikyti savo ūkiuose“, – dalinasi mintimis mokymuose dalyvavęs ūkininkas Darius Kaklauskas.
„Gyvename nuolat kintančio pasaulio sąlygomis, todėl šiandien svarbios žinios ir įgūdžiai bei jų pritaikymas praktikoje. Žemės ūkio rūmai – skėtinė žemdirbių ir kaimo plėtros dalyvių organizacija, kuri gerai žino mokymo tematikų poreikius. Džiaugiamės, kad sulaukiame puikių atsiliepimų apie mūsų organizuojamų mokymų kokybę ir lektorių kompetenciją.
Siekiant užtikrinti nemokamus mokymus ūkininkams, Žemės ūkio rūmai, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ įgyvendino projektą „Ūkininkų kompetencijų tobulinimas“ ir organizavo mokymus net pagal 13 mokymo programų. Organizuotuose mokymuose dalyvavo per 2500 dalyvių. Įgyvendinant projektą, parengėme ir atnaujinome 13 mokymo programų: Aplinkosauginių priemonių ir veiklų įgyvendinimas ūkininkų ūkiuose; Aplinkosauga ir tręšimo planavimas; Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas; Ekonominės (ūkinės) veiklos planavimas ir finansavimo galimybės; Galvijų skerdimas ir skerdenų paruošimas aukštos kokybės galvijienos gamyboje; Galvijų sveikatingumo ir produktyvumo požymių genetinis modeliavimas; Paramos sąlygų reikalavimai; Retesnių varpinių, ankštinių, aliejinių ir prieskoninių vaistinių augalų veislės ir auginimo technologijos; Šviežių vaisių ir daržovių auginimas pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą ir jų perdirbtų produktų gamyba; Tausaus dirvožemio naudojimo pagrindai; Verslumo ugdymas, pagal kurias ir organizavome mokymus 29 šalies rajonuose“, – informuoja projekto vadovė, ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Irmina Kudarauskienė.
Lietuvai svarbu gaminti konkurencingus, rinkoje paklausius žemės ūkio produktus, kartu atitinkant ūkio valdymo, aplinkosaugos reikalavimus, todėl mokymų metu didelis dėmesys buvo skiriamas tausojančiam aplinką ir diegiančiam inovacijas žemės ūkiui, kuris sukuria ekonominei, socialinei, gamtosaugos bei etnokultūrinei kaimo plėtrai palankią aplinką ir leidžia gerinti gyvenimo kokybę. Ūkininkai supranta, kad būtina mokytis ir nekenkiant aplinkai vystyti savo verslą, tokiu būdu užtikrinant kokybiškų produktų tiekimą vietos bei ES bendrijos rinkai.