Kovo 22 d. Rietavo sav., Plungės, Telšių, Šilalės, Tauragės, Ukmergės, Klaipėdos, Rokiškio, Mažeikių rajonų ūkininkai rinkosi į Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos (NŪŽNA) organizuotą konferenciją.
NŪŽNA pirmininkas Jonas Kuzminskas pasidžiaugė gausiu ūkininkų dalyvavimu konferencijoje ir pažymėjo, jog tai liudija apie ūkininkaujančiųjų nenašiose žemėse ūkininkų bendras problemas.
„Negalime Žemaitijoje išauginti tokio derliaus kaip Vidurio Lietuvoje, todėl, kad žemės našumas yra skirtingas, todėl būtina pasirūpinti ūkininkaujančiųjų nepalankiose žemėse kompensavimo įrankiais. Lietuvos žemės ūkio rūmai kovoja dėl tiesioginių išmokų Briuselyje, svarstė šį klausimą ne vieną kartą Tarybos posėdžiuose, tariamės su Seimo Kaimo reikalų Komiteto pirmininku A. Stančiku, žemės ūkio ministru G. Surpliu ir siūlome tiesiogines išmokas mokėti pagal našumo balą. Manome, kad toks modelis būtų teisingas, todėl šiuo klausimu reikalinga vieninga žemdirbių nuomonė ir sutarimas“, – kalbėjo LR žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Konferencijoje dalyvavęs LR ministras pirmininkas Saulius Skvernelis patikino, kad naujasis ES finansinis laikotarpis kupinas iššūkių. „ Neturiu gerų žinių – mažinama parama žemės ūkiui, lėšos sanglaudos fondui taip pat mažinamas. Tačiau stengiamės kovoti, kad nebūtume diskriminuojami. Dabar dirbama prie žemės verčių žemėlapių, stengiantis patvirtinti naują metodiką ir kriterijus. Kalbame su NMA dėl kompensacijų ūkininkams už liūtis, sausras“, – informavo S. Skvernelis.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, neseniai grįžęs iš Rumunijos, informavo, kad visos ES šalys pasisako už tai, kad nebūtų mažinamos tiesioginės išmokos . „Kalbos iš Briuselio tikrai nėra džiuginančios. Sieksim, kad Lietuvoje tiesioginės išmokos sudarytų 80 proc. nuo ES vidurkio“, – sakė A. Stančikas.
NŪŽNA pirmininkas Jonas Kuzminskas priminė, kad asociacija buvo įkurta prieš metus, kai net 69 seniūnijos po pakeistos žemės verčių nustatymo metodikos, iškrito iš nepalankių ūkininkauti vietovių sąrašo. Naujoji metodika buvo patvirtinta vadovaujantis vidutiniu Lietuvos derliumi, tačiau neįvertinus kritulių kiekio. Pažymėtina, kad Žemaitijoje per metus iškrenta daugiausiai kritulių ir dėl išplauto dirvožemio čia žemės daug biednesnės.
„2018 m. balandžio 13 d. įstojome į LR žemės ūkio rūmus, kur sprendžiame visos Lietuvos nederlingų žemių naudotojų aktualius klausimus. Su žemės ūkio ministerija pasirašėme sutartį, kad nuo 34,5 iki 36,49 našumo balų žemė bus priskiriama prie nederlingų, o jos naudotojai, siekiantys pasinaudoti ES parama gaus prioritetinių balų. Visos „iškritusios„ 69 seniūnijos pereinamuoju dviejų metų laikotarpiu gaus tiesioginių išmokų po 25 eurus už ha. Džiaugiuosi aktyviai dirbančia NŪŽNA valdyba, su kurios nariais vien tik į Vilnių važiavome per 20 kartų, organizavome net 14 valdybos posėdžių“, – kalbėjo Jonas Kuzminskas.
ŽŪM viceministras Darius Liutikas taip pat pritarė, kad tiesioginės išmokos turėtų priklausyti nuo žemės našumo balo. „Žemės našumo balas – kaip korekcinis veiksnys. Kaip 69 seniūnijas įtraukti į nederlingų žemių žemėlapį? Granuliometrinė dirvožemio sudėtis ir žemės našumo balas – tai faktoriai , pagal kuriuos reikia skirstyti žemes. Dabar žemės našumo balas ne visada teisingai išskiriamas. Diskutuojama su mokslininkais. Žemės našumo balas atnaujinamas kas 10 metų, agrocheminiai tyrimai – kas 3 metai.Susiduriame su iššūkiais. Artimiausiu metu susitiksime su Žemės fondo ir Agrarinės ekonomikos instituto atstovais ir tikimės, kad bent dalį seniūnijų iš minėtųjų 69 pavyks grąžinti“, – informavo D. Liutikas.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.