Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto institutas drauge su Žemės ūkio rūmais (ŽŪR) ir šaltalankių augintoja – ūkininke Daiva Kvedaraite įgyvendina projektą „Uždaro ciklo bioaktyvių medžiagų ūkio modelis“.
„Projektas startavo šių metų pradžioje ir yra įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas” veiklą „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti”. Projekto tikslas – sukurti uždaro ciklo šaltalankių derliaus (uogų, lapelių, sėklelių ir šakelių) perdirbimo į šaltalankių biokoncentratus žmogui ir žemei technologijų ūkyje modelį, išvengiant biologiškai vertingų medžiagų praradimo. Ūkiuose nuimamą šaltalankių derlių sudaro vertinga biomasė – uogos, šakelės ir lapeliai. Šakelės ir lapai sudaro net 35 proc. viso biomasės svorio. Spaudžiant sultis iš uogų masės susidaro kelios tonos išspaudų. Išspaudos gali būti džiovinamos ir parduodamos, tačiau pagal projekte numatytas veiklas, lapeliai, šakelės ir išspaudos nukreipiamos didelės pridėtinės vertės produkcijai gaminti. Grynų biologiškai vertingų medžiagų išeigos nėra didelės, tačiau jos bus išgaunamos iš iki tol nenaudotų derliaus dalių. Šaltalankių antrinėse žaliavose yra itin vertingų bioaktyvių medžiagų. Pavyzdžiui, šaltalankių antrinėse žaliavose randama: polifenolių, flavonoidų, riebalų rūgščių, vitaminų ir kt. Šios medžiagos turi stiprų antioksidacinį, priešuždegiminį ir antimikrobinį poveikį. Todėl jų išgavimas ir perdirbimas turi didelį potencialą farmacijos, kosmetikos ir maisto pramonėje“, – pažymi ŽŪR konsultantė dr. Edita Karbauskienė.
Maisto instituto mokslininkai įgyvendindami EIP projekto uždavinius jau atliko visą eilę mokslinių eksperimentų ir vertinimų. Atliktos vandeninės, etanolinės ir aliejinės ekstrakcijos, tiriamos šaltalankių uogų išspaudos, šakelės, lapeliai. Vandeniniuose lapelių ekstraktuose nustatyta bendras fenolinių junginių kiekis, proantocianidinai, folio rūgšties kiekis. Atlikti šaltalankių uogų išspaudų, šakelių, lapelių ir vandeninių ekstraktų mikrobiologiniai tyrimai, parengta rizikos veiksnių valdymo metodika.
Su pirmaisiais EIP projekto rezultatais susipažinti ŽŪR pakvietė ūkininkus, įmonių atstovus, mokslininkus, studentus, konsultantus į renginius vykusius Alytaus rajone, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, Žemės ūkio rūmuose. Informaciniuose renginiuose dalyviai išklausė gausios projekte dalyvaujančių mokslininkų komandos – Antano Šarkino, Karolinos Almonaitytės, Jolitos Jagelavičiūtės, Natalijos Makštutienės, Jolitos Kruopienės, Alvijos Šalaševičienės pristatymų.
Ūkininkė Daiva Kvedaraitė įgyvendina ir vykdo projekto užduotis ūkyje pagal mokslininkų sumodeliuotas technologijas naudojant biologiškai vertingų šaltalankiuose esančių medžiagų vandeninių, aliejinių bei alkoholinių ekstrakcijų bandymus skirtingo tūrio ekstraktoriuje. Sušaldyti vandeniniai ir etanoliniai ekstraktai bus koncentruojami ir konservuojami šalčio – vakuumo technologija tolimesniems tyrimams ir saugojimui. Artimiausiu metu ūkininkės ūkyje organizuosime EIP projekte numatytas lauko dienas, kurių metu galima bus susipažinti su gamyboje pasiektais rezultatais.
Projektu siekiama paskatinti uogininkystės sektoriaus dalyvius, pasitelkus siūlomas technologines priemones mažinti biologiškai vertingų medžiagų praradimą ūkiuose, sukuriant pridėtinę vertę iš susidarančių maisto antrinių žaliavų. Surinkti tyrimo duomenys ir rezultatai bus panaudoti parengiant nacionalines rekomendacijas smulkiajam verslui, ūkiams dirbantiems uogų perdirbimo sektoriuje dėl maisto švaistymo ir biologinių medžiagų praradimų mažinimo, pritaikant uždaro ciklo technologijų modelį.
Jei Jūsų įmonei ar ūkiui aktualu kaip panaudoti augalinę žaliavą biologiškai vertingų medžiagų gavimui, maloniai kviečiame registruotis. Nuorodą registracijai rasite ČIA Registruotus dalyvius pakviesime į artimiausiu metu organizuojamus EIP projekto šviečiamuosius renginius.
Viršelio nuotraukoje: ūkininkė Daiva Kvedaraitė