Sausio 14 d. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas drauge su LRT žurnalistais aplankė tris išskirtinius ūkius, kurie puikiai atspindi Lietuvos kaimo įvairovę bei pabrėžia ES investicijų svarbą žemės ūkio sektoriuje.
Ekologinis pienininkystės ūkis
Akvilės Lipavičiūtės – Kovtoniuk pienininkystės ūkis įsikūręs Tauragės rajone. Tai ekologinis pienininkystės ūkis, kuris šiandien laukia paramos patvirtinimo, kad galėtų modernizuoti savo veiklą ir dar labiau sustiprinti aukštos kokybės pieno gamybą. Akvilė įkūrė ir plėtoja pienininkystės ūkį prieš penkerius metus. Pati gimusi ir augusi Mažeikių mieste, ūkininkavimu labiau susidomėjo tik per Covid pandemiją, kuomet pradėjo važinėti pas „babytę“ padėti tvarkytis ūkyje. Jaunoji ūkininkė šiais metais jau bando sėkmę pateikusi paraišką ūkio modernizavimui, kurio pagalba renovuotų seną fermą. Ateities planuose – fermos komplekso statyba su papildomais pastatais prieaugliui ir melžimo robotas. Akvilę rasite instagram profilyje vardu : farm woman akvile. Šiandien Akvilė džiaugiasi ir didžiuojasi savo šeima ir dviem „mažaisiais direktoriais/pagalbininkais“, be kurių ūkininkavimas nebūtų toks linksmas ir įdomus.
„Džiugina, kad Akvilė yra aktyvi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) narė. Mūsų gretos plečiasi, o kas svarbiausia, kad jauni žmonės į ūkininkavimą žiūri pozityviai ir ryžtingai nusiteikę. Tai įkvepia atstovauti jų interesams ir tikėti, kad žemės ūkis ir kaimas bus gyvas, kol yra tokių darbščių ir iniciatyvių žmonių”, – pažymi V.Buivydas.
Netradicinio ūkio savininkas
Kiek daugiau nei prieš trejus metus Kuršų kaime žuvininkystės ūkį įkūręs Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys A. Vargalis šiandien jau turi pastovų klientų ratą, kurie pažvejoti į jo sodybą užsuka tiek žiemą, tiek vasarą. Visi žvejoti mėgstantys žemaičiai jau seniai puikiai žino kelią į vyro ūkį. Tiesa, čia atvyksta žvejai ne tik iš šio regiono, bet ir iš visos Lietuvos. Kaip sakė pats šeimininkas, žvejoti mėgsta tiek maži, tiek pagyvenę, tiek vyrai, tiek moterys.
Kadaise A. Vargalis bandė verstis tradicine žemdirbyste – augino kiaules, turėjo keletą karvių. Vis dėlto nedideli nuosavos žemės plotai privertė vyrą ieškoti pelningesnių ūkininkavimo sričių. Pats žvejyba besidomintis žemaitis sugalvojo pradėti veisti upėtakius. Iš pradžių šias žuvis vyras augino prie namų buvusiuose tvenkiniuose, o vėliau išsikasė nemažą kiekį baseinų.
„Tiesą pasakius dar ir dabar prie namų pievose ganosi dvylika mėsinių galvijų, tačiau jie tikrai nėra pagrindinis ūkio pajamų šaltinis. Likusios mano žemės nelabai kam tinkamos. Jos – drėgnos, pelkėtos, todėl ir nusprendžiau kasti tvenkinius bei baseinus ir verstis žuvininkyste“, – pasakojo A. Vargalis.
Kaip kasti tinkamus žvejybai vandens telkinius vyro mokyti tikrai nereikėjo. Jis daugybę metų prieš tai dirbo ekskavatoriaus vairuotoju, tad patirties turėjo sočiai.
Nelaiko konkurentais
Iki tol nieko bendro su žuvų veisimu neturėjęs A. Vargalis, pradėjęs auginti upėtakius susidūrė su daugybe problemų. Labiausiai vyrui stigo žinių. Anot jo, Lietuvoje šios nišinės žemdirbystės šakos atstovams kursų beveik niekas neorganizuoja, tad patiems žuvų veisėjams tenka sukti galvą, iš kur semtis patirties.
Kuršų kaime gyvenantis upėtakių ūkio savininkas pasakojo kurį laiką važinėjęs į Šilutės žemės ūkio mokyklos Žemaičių Naumiesčio skyrių, kuriame ir gavo nemažai vertingos informacijos.
„Dabar jau atrodo pats viską žinau ir kitus galėčiau pamokyti, tačiau tuo metu buvo labai sunku išsiaiškinti, nuo ko viską reikia pradėti“, – prisipažino pašnekovas.
Vyras taip pat teigė nuolat palaikantis ryšį su Kaišiadorių, Gargždų bei kai kurių kitų Lietuvos vietovių žuvų veisėjais. Visi jie tarpusavyje dalinasi patirtimis, nevengia vienas kitam patarti, padėti tvarkytis su iškilusiais iššūkiais. Žuvų ūkių šeimininkai vieni kitų konkurentais nelaiko, todėl ir kokių nors paslapčių dažniausiai neturi.
Klientų netrūksta
A. Vargalio teigimu, veiklos upėtakių ūkyje netrūksta. Svarbiausia – užtikrinti žuvims švarų vandenį ir pakankamą deguonies kiekį jame. Ypač tai svarbu žiemos metu. Bekurdamas ūkį vyras naudojosi Europos Sąjungos parama, tačiau nemažą dalį investicijų teko įdėti iš asmeninių lėšų. Kol kas jis dar nesiryžo prognozuoti, kada viskas atsipirks, tačiau teigė, jog tam prireiks mažiausiai dar bent keleto metų.
Aleksas Vargalio upėtakių ūkis Telšių rajone, Kuršėnų kaime – unikali vieta, kuri pritraukia žvejus iš visos Lietuvos. Ūkis siūlo ne tik aukštos kokybės upėtakius, bet ir išskirtinę žvejybos patirtį natūralios gamtos apsuptyje.
Ekologinių mėsinių galvijų ūkis
Karolio Andrijausko šeimos ūkis įsikūręs Telšių rajone. Čia įgyvendinamas ne vienas svarbus projektas. Ūkyje auginami ekologiniai mėsiniai galvijai, o perdirbta aukštos kokybės produkcija tiekiama Lietuvos mokykloms, darželiams ir prekybos tinklams.
Karolis Andrijauskas – vienas iš tų žemdirbių, kurie neapsiriboja vien galvijų auginimu. Vyras puikiai supranta, kad norint išgyventi, būtina pačiam perdirbti savo produkciją. Būtent dėl to prieš trejus metus jis atidarė mėsos apdirbimo cechą, kuriame brandinama, vytinama ir kitaip apdorojama jo ūkyje auginamų jaučių mėsa.
K. Andrijauskas kiek save pamena, tiek sukasi ūkyje. Dar būdamas septynerių jis jau vairavo tėvų traktorių. Tuo metu jo tėvai dar augino pienines karves, turėjo nemažą jų bandą. Deja, laikui bėgant ir pienininkystės sektoriuje daugėjant problemų, šeima nusprendė karvių atsisakyti. Jas pakeitė mėsiniai galvijai.
Šiuo metu Karolio valdomose pievose ganosi per 150 galvijų. Tiesa, greitu metu šis skaičius turėtų išaugti, kadangi vyras pradėjo ūkio plėtrą – stato naują 250 vietų tvartą. Ūkininkas neabejoja, kad stiprūs ūkiai privalo plėstis bei koja kojon žengti su naujausiomis technologijomis.
„Darbo ūkyje yra išties daug. Nesu tikras, ar visi galėtų tai ištverti. Juk mes turime būti ir agronomai, ir finansininkai, ir veterinarai, ir vairuotojai, ir statybininkai. Reikia ne tik visa tai sugebėti, bet ir mėgti. Kadangi nuo mažens augau tokioje aplinkoje, kitokio gyvenimo būdo nelabai ir įsivaizduoju“, – kalbėjo Baltininkų kaimo ūkininkas.
Tiesa, jis pripažino, kad yra daugybė pelningesnių nei ūkininkavimas sričių, kuriose už daug mažesnes investicijas galima gauti didesnę grąžą.
Du mažamečius berniukus auginantis Karolis neslepia, jog norėtų, kad atžalos sektų jo pėdomis. Jis tvirtino, jog būtent dėl vaikų ir kuria modernų bei inovatyvų ūkį, būtent dėl jų dirba negailėdamas laiko ir jėgų.
„Kone kasdien ūkyje tenka spręsti skirtingas problemas. Tai derlius neužaugo ir nėra iš ko pasigaminti pašarų, tai gyvuliai apsirgo, tai reikia rūpintis jų kergimu ir t.t. Kita vertus, turbūt nėra srities, kurioje viskas vyktų ramiai ir be streso“, – šyptelėjo pašnekovas.
Savo ūkyje užaugintų jaučių, kaip dauguma kitų ūkininkų, K. Andrijauskas neparduoda galvijų supirkėjams, o pats perdirba jų produkciją. Prieš trejetą metų atidaręs mėsos apdirbimo cechą vyras jau kurį laiką valdo ir tris mėsos parduotuves „Samogitian BEEF TASTE“, esančias Kaune, Telšiuose bei Mažeikiuose. Būtent pastaroji kol kas sulaukia daugiausiai klientų.
Nuoširdžiai dėkojame šių ūkių šeimininkams už jų svetingumą, atsidavimą darbui ir svarų indėlį į Lietuvos kaimo ateitį. Drauge dirbame dėl stipresnio, tvaresnio ir konkurencingesnio žemės ūkio sektoriaus.