Žemės ūkio rūmai, bendradarbiaudami su rajonuose veikiančiomis žemdirbių savivaldos organizacijomis ir rajonų savivaldybių Žemės ūkio skyriais, preliminariai įvertino žemdirbių dėl perteklinio lietaus patirtus nuostolius.
Lietuvoje, dėl liūčių ir didelio kritulių kiekio, ūkininkai negalėjo nuimti grūdų derliaus nuo 10 iki 50 proc., o ankštinių augalų derliaus, kai kuriuose rajonuose net iki 99 proc.
Įvertinus iš 34 šalies rajonų: Akmenės, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Joniškio, Kaišiadorių, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Kupiškio, Mažeikių, Molėtų, Pagėgių sav., Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Raseinių, Rietavo, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Telšių, Ukmergės, Varėnos, gautus duomenis, preziumuojame, kad atskirose savivaldybėse nenuimta derliaus nuo 10 iki 50 proc., t.y. vidutiniškai nenuimta 21,82 proc. derliaus. Pagal iš 34 rajonų gautą informaciją matyti, kad žiemkenčių pasėta tik nuo 2 iki 50 proc. t.y. vidutiniškai tik 11,18 proc.
Remiantis VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ interneto svetainės (http://www.vic.lt/?mid=786) duomenimis apie šalies rajonuose 2017 m. deklaruotus grūdinių (žieminių ir vasarinių) ir ankštinių augalų plotus bei Lietuvos statistikos departamento interneto svetainės (https://www.stat.gov.lt/) duomenimis apie grūdinių (žieminių ir vasarinių) bei ankštinių kultūrų paskutinių dvejų metų (2015 – 2016 m.) derlingumą kiekviename rajone, bei įvertinus grūdinių ir ankštinių kultūrų kainas, viešai skelbiamas (http://www.grain.lt/lt/grudu_supirkimo_kainos_17.html, skaičiuojant patirtus nuostolius buvo imama vidutinė grūdinių kultūrų kaina – 135 Eur/t; ankštinių – nuo – 160 Eur/t ir apskaičiuotas grūdinių ir ankštinių kultūrų prarastų pajamų kiekis Eur.
Atliekant žemdirbių dėl liūčių patirtų nuostolių skaičiavimus, buvo įvertintas faktas, kad nurodytų savivaldybių žemdirbiai pasėjo tik 11,18 proc. žiemkenčių. Remiantis aukščiau nurodytais duomenų šaltiniais, buvo apskaičiuotas nepasėtų žieminių pasėlių plotas, kuris bus deklaruotas kaip vasarinis pasėlis, ir dėl skirtingo žieminių ir vasarinių grūdinių kultūrų derlingumo atsirandantys preliminarūs nuostoliai.
Atlikus skaičiavimus buvo nustatyta, kad minėtų 34 rajonų žemdirbiai preliminariai prarado virš 246 mln. Eur pajamų: dėl nenuimto derliaus – apie 125 mln. Eur, dėl nepasėtų žieminių pasėlių – apie121 mln Eur. Tikėtina, kad stojus šiltiems orams, prarastų pajamų dydis gali sumažėti trečdaliu, jei pasėti leis oro sąlygos.
Žemės ūkio rūmai taip pat įvertino nuostolius patirtus daržininkystės sektoriuje. Remiantis Lietuvos daržovių augintojų asociacijos pateikta informacija – prarasta daržovių derliaus nuo 10 proc. iki 80 proc. t.y. vidutiniškai visoje Lietuvoje daržovių derliaus nenuimta apie 30 proc.
Remiantis VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ interneto svetainės (http://www.vic.lt/?mid=786) duomenimis apie Lietuvoje 2017 m. deklaruotus daržovių (bulvių ir kitų daržovių) plotus bei Lietuvos statistikos departamento interneto svetainės (https://www.stat.gov.lt/) duomenimis apie daržovių (bulvių ir kitų daržovių) paskutinių dvejų metų (2015 – 2016 m.) derlingumą, bei įvertinus daržovių (bulvės ir kitų daržovės) dabartines viešai skelbiamas daržovių supirkimo kainas (https://www.vic.lt/?mid=345&id=26259, skaičiuojant vidutinę daržovių kainą – 640 Eur/t, bulvių – 180 Eur/t buvo apskaičiuotas daržovių ir bulvių prarastų pajamų kiekis, kuris daržovių sektoriuje sudaro virš 27 mln. Eur nuostolio.