Žemės ūkio rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. organizuotą tarptautinę konferenciją „Žemės ūkio atsparumas Kaimo plėtros programos 2023-2027 m. laikotarpiu ir karo Ukrainoje sąlygomis“, kuri vyko Vilniuje sveikinimo žodžiu ir įžangine kalba pradėjo pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
„Jau Europai kenčiant nuo COVID-19, įsitikinome kokie svarbūs yra žemės ūkio ir maisto sektoriai. Tada pastebėjome, kad svarbiausia išlaikyti sklandų bendrosios rinkos veikimą. Europos Komisija taip pat yra įvardijusi 3 prioritetus: užtikrinti apsirūpinimą maistu, laisvą prekių judėjimą ir laisvą darbuotojų judėjimą. Šiandien konferencijoje, kurioje dalyvauja 7 šalių žemdirbių savivaldos lyderiai ir Copa-Cogeca generalinis sekretorius, kalbėsime ir diskutuosime apie žemės ūkio atsparumą Kaimo plėtros programos 2023-2027 m. laikotarpiu ir karo Ukrainoje sąlygomis. Svarbu, kad konferencijoje dalyvauja Ukrainos nacionalinio agrarinio forumo direktorė Mariia Didukh, kuri pristatys šalies situaciją ir pasidalins integracijos į ES įžvalgomis. ŽŪR dar nuo tarpukario laikų garsėja bendruomeniškumu ir telkimu, o tai – savivaldos pamatas. Šiandien ŽŪR vienija per 40 organizacijų: čia susitelkę pieno, mėsos, galvijų, paukščių augintojai ir perdirbėjai, augalininkystės ir miškininkystės sektoriams atstovaujančios organizacijos, Vietos veiklos grupės tinklas, vienijantis 49 rajonines VVG, kooperatyvų, kultūrinės ir profesinės organizacijos. ŽŪR organizacijų tikslas – rasti kompromisą, argumentų kalba kalbėtis su valdžios institucijomis ir telkti žemdirbius bei kaimo gyventojus bendriems tikslams. Juk kaimas, tai ne tik žemės ūkis, tai ir verslai, amatai, socialiniai, švietimo, kultūriniai ir kt. klausimai. Svarbu, kad galime diskutuoti ne tik šalies viduje, bet pasidalinti patirtimis ir įžvalgomis tarptautiniu mastu“, – sveikindamas konferencijos dalyvius ir svečius pažymėjo dr. Arūnas Svitojus.
Konferencijos dalyvius sveikinęs Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atkreipė dėmesį ne tik į maisto gamybą, bet ir jo decentralizaciją. „Ukrainos pamokos verčia mus galvoti apie tai, kad maistas turi būti išskirstytas po visas šalies dalis, kad esant reikalui, atkirtus kurios nors šalies dalies logistiką, būtų galima vietoje gaminti maistą“, – sakė K. Navickas.
ES ūkininkų ir kooperatyvų komiteto (Copa-Cogeca) generalinis sekretorius Pekka Pesonen savo kalboje pažymėjo, kad šiandien ES šalių ūkininkai susiduria su vis naujais iššūkiais: kaip pagaminti kokybišką maistą, naudojant mažiau gamtos išteklių; kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją; kaip kovoti su augalų kenkėjais, ligomis, kurie atsiranda dėl klimato kaitos ir kt. P. Pesonen pažymėjo, kad nors ES šalys ir palaiko BŽŪP tikslus, tačiau šiems tikslams įgyvendinti turi būti paruoštos atitinkamos priemonės.
Pekka Pesonen PRANEŠIMAS
Konferencijoje dalyvavusi Ukrainos nacionalinio agrarinio forumo direktorė Mariia Didukh apgailestavo dėl Ukrainos, kuri yra viena didžiausių žemės ūkio maisto produktų gamintoja ir eksportuotoja pasaulyje, situacijos. Karo metu Rusijos užpuolikai pavogė iš saugyklų ir laukų okupuotose teritorijose apie 7 mln. tonų grūdų ir užėmė apie 8 mln. ha (27 proc.) Ukrainos žemės ūkio teritorijos. Tiesioginės žalos Ukrainos žemės ūkiui padaryta už 6,6 mlrd. eurų. Netiesioginiai Ukrainos žemės ūkiui padaryti karo nuostoliai siekia 34,25 mlrd.
Mariia Didukh PRANEŠIMAS
Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadorius Arnoldas Pranckevičius informavo, kad per šiuos metus Ukrainai buvo suteikta 19,7 mlrd. Eur paramos ir visos Europos šalys veikė solidariai. Tarp didžiausią paramą ir pagalbą suteikusių šalių yra ir Lietuva.
Arnoldo Pranckevičiaus PRANEŠIMAS
Žaliojo kurso įgyvendinimo Lietuvoje iššūkius žemės ūkio sektoriuje pristatė Lietuvos žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Ukrainos ir Moldovos integraciją į Europos Sąjungos struktūras pristatė Europos Parlamento narys Juozas Olekas.
Juozo Olekos PRANEŠIMAS
Po konferencijos vyko trijų jūrų regiono šalių: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Lietuvos, žemdirbių savivaldos organizacijų pozicijų dėl BŽŪP ir ES biudžeto 2023 – 2027 m. pristatymas ir atsparumo įžvalgos.
