Vasario 17 d. įvyko Žemės ūkio rūmų Tarybos posėdis. Sigitas Dimaitis – l .e. Žemės ūkio rūmų pirmininko pareigas pristatė, kad posėdyje dalyvauja Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės teisės skyriaus vyr. specialistė Vaida Dumčiūtė, Žemės ūkio ministro patarėja Liuda Tuomaitė.
Žemės ūkio ministras B. Markauskas informavo, kad šiuo metu yra rengiamas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, su kuriuo artimiausiu metu bus supažindinta ir žemdirbių savivalda. „Lietuvos kaime gyvena beveik trečdalis šalies gyventojų, todėl gyvybingo kaimo, tvarių jo bendruomenių išsaugojimas yra svarbiausias bet kurios atsakingos šalies likimą lemiantis vyriausybės uždavinys. Pagal Programos nuostatas numatoma užtikrinti konkurencingą ir pelningą žemės ūkį, ūkininkų rinkos padėties stiprinimą, žemės ūkio sektoriaus valdymo efektyvumo didinimą, konkurencingą kaimiškųjų vietovių ekonomiką, įgyvendinti žuvininkystės sektoriaus pertvarką“ – kalbėjo B. Markauskas. Vygantas Katkevičius, Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktorius, trumpai apžvelgė Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projektą, esminius darbus ir tikslus, kurių planuojama imtis. Pažymėjo, kad bus siekiama visas ES priemonės kryptingai orientuoti į plane užsibrėžtus rezultatus.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas informavo, kad 2016 m. gruodžio 13 d. Seimas patvirtinto XVII Vyriausybės programą, kurioje daug dėmesio skiriama gyvybingo Lietuvos kaimo išsaugojimui. „Šiuo metu laukiame Žemės ūkio ministerijos parengto Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano“ – sakė A. Stančikas.
Žemės ūkio rūmų Tarybos nariai svarstė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektą. Europos Komisija 2015 m. kovo 26 d. pradėjo pažeidimo procedūrą Nr. 2015/2021 prieš Lietuvą, kadangi LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai žemės įgijėjui (profesinis pasirengimas, registruotas ūkininko ūkis, juridiniams asmenims privalomas 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos turėjimas) prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principams. Siekiant nutraukti pažeidimo procedūrą Žemės ūkio ministerija parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektą. „Įstatyme yra daug spragų dėl akcinio kapitalo įsigyjamos nuosavybės“ – pažymėjo Bronius Markauskas.
Žemės ūkio rūmų Tarybos nariai priėmė rezoliuciją, kurioje Seimo prašoma neskubėti pritarti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektui, ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į socialinių partnerių pasiūlymus bei įvertinanti kitų ES šalių patirtį, ypatingą dėmesį skiriant efektyvaus kontrolės mechanizmo sukūrimui, kad būtų neviršijamas didžiausias įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotas, kai žemės ūkio paskirties žemę įsigyja akcinis kapitalas.
Sigitas Dimaitis pristatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Linas Balsys 2017 m. sausio 12 d. pakartotinai įregistravo LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 str. pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma uždrausti veisti, auginti ir žudyti gyvūnus dėl jų kailio. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo priėmimas neturės neigiamų pasekmių. S. Dimaitis informavo, kad į posėdį buvo kviestas ir Seimo narys L. Balsys, tačiau dalyvauti posėdyje atsisakė.
Žemės ūkio rūmų Tarybos narys, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša pristatė pranešimą apie Kailinių žvėrelių auginimą Lietuvoje. Lietuvos kailinių žvėrelių augintojai kasmet eksportuoja produkcijos už bemaž 150 mln. eurų (tai sudaro 5 proc. Europos kailių rinkos produkcijos) ir ūkiuose sukuria per 3 500 darbo vietų. Kailinių žvėrelių verslas glaudžiai susijęs su kitomis verslo šakomis: žvėrelių šėrimui sunaudojama apie 60 mln. tonų maisto atliekų iš skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių; audinių mėšlas naudojamas žemdirbystėje kaip trąša ir yra vertinamas dėl jame esančio fosforo; kailinių gyvūnų liekanos naudojamos biodujų gamybai. Pranešimą rasite: Kailinių žvėrelių auginimas Lietuvoje.
Žemės ūkio rūmų Taryba priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo nesvarstyti šio teisės akto projekto, kol rengėjas neįvertins Projekto įgyvendinimo pasekmių ir nepateiks mechanizmo kokiu būdu bus kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos, ūkių savininkų ir darbuotojų netektos pajamos bei teisėti lūkesčiai, tarp kitų ūkių subjektų, kurių verslas tiesiogiai susijęs su kailinių žvėrelių augintojų veikla (pvz. maisto atliekų iš skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių), prarastos pajamos.
Tarybos nariai svarstė ir vienbalsiai patenkino Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) prašymą priimti organizaciją į Žemės ūkio rūmų Tarptautinių ryšių komitetą, kuriame LJŪJS atstovaus vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Tarybos nariai taip pat vieningai pritarė Žemės ūkio rūmų iniciatyvai organizuoti tarptautinę konferenciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. Šiuo metu ES institucijose nagrinėjami itin svarbūs klausimai dėl BŽŪP, todėl Lietuvos žemės ūkio rūmai turi ir toliau nuosekliai atstovauti žemdirbių interesams, pasitelkiant Baltijos šalis, Višegrado grupės šalis: Čekiją, Lenkiją, Slovakiją ir Vengriją. „Turime ieškoti kuo daugiau sąjungininkų ir kovoti dėl teisingos BŽŪP. Kol kas ES institucijose vyksta daug diskusijų, tačiau nėra rezultatų“ – pažymėjo S. Dimaitis.
Sigitas Dimaitis informavo, kad Žemės ūkio rūmai yra Trišalės tarybos nariai nuo 2007 m. Be Žemės ūkio rūmų darbdaviams atstovauja Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Pramonės, amatų ir prekybos rūmai. Šiais metais Trišalėje taryboje atstovauti darbdaviams pateikė prašymus dar 2 organizacijos: Asociacija „Investuotojų forumas“ ir Lietuvos verslo konfederacija. Tarybos nariai vienbalsiai pritarė naujų narių priėmimui į Trišalę Tarybą.