2024 m. rugpjūčio 29 d. žemės ūkio ministerijoje, Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijos susitiko su naujuoju žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičium.
„Prieš susitikimą su ministru organizavome ŽŪR organizacijų pasitarimą, kuriame aptarėme ilgalaikius ir būtinus operatyviai spręsti žemės ūkio ir kaimo gyvybingumo probleminius klausimus. Suprasdami, kad iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos laikas ribotas, parengėme ir įteikėme ŽŪR organizacijų siūlymus.
Tarp ilgalaikių klausimų ir siūlymų: Bendroji žemės ūkio politika po 2027 m. ir tiesioginių išmokų konvergencija; Žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarka ir konsolidacija. Racionalus valstybinės žemės naudojimas; Melioracijos problemos; Dirvožemio įstatymas; Ūkio subjektų perkančių – parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo tobulinimas; Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo tobulinimas; Klimato kaita, ŠESD mažinimas, nacionalinė oro kokybės programa; Ilgalaikė strategija ir vizija dėl verslų kaime rėmimo, kadangi šiandien kaimo verslai remiami tik per LEADER priemonę ir kt.
Tarp būtinų operatyviai spręsti žemės ūkio ir kaimo gyvybingumo probleminių klausimų:
Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais ir jų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus; Perteklinės administracinės ir finansinės naštos ūkininkams ir kaimo plėtros procesuose dalyvaujantiems dalyviams, mažinimas; 2025 m. valstybės biudžete numatomos skirti žemės ūkio sektoriui lėšos; Ūkininkavimas saugomose teritorijose ir saugomų teritorijų plėtros optimizavimas bei racionalus kompensavimas už pritaikytus aplinkosauginius ribojimus žemės ūkio ir miškų paskirties žemėje; Laukinių žvėrių ir paukščių daroma žala žemės ūkyje; Mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo reglamentavimas; Daugiamečių pievų išsaugojimas; Veislininkystės sistema ir pagalbos veislininkystei finansavimas; Kailinės žvėrininkystės verslo Lietuvoje uždraudimo pasekmės; Afrikinio kiaulių maro (AKM), šernų populiacijos valdymo plano problematika, AKM įtaka užaugintos produkcijos realizacijai ir eksportui; Tiesioginių išmokų ribojimas; 2024 m. šalnos padarinių uogininkystės ūkiams kompensavimas; Ekologinio ūkininkavimo problemos ir ekologiškai ūkininkaujančių ūkių plotų mažėjimas; Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensavimo priemonės tobulinimas; Administracinės naštos mažinimas projektams, įgyvendinamiems per LEADER priemonę (pertekliniai susietumo reikalavimai, neinvesticinių projektų patikros vietoje, ŽŪMIS (Žemės ūkio ministerijos informacinė sistema) trikdžiai, ilgi informavimo apie renginius terminai) ir kt.
Šiandien svarbu imtis koordinuotų veiksmų dėl žemės ūkio ir kaimo vietovių dabarties ir ateities, surandant naujas socialinio, ekonominio ir aplinkos atsinaujinimo galimybes, kurios būtų dinamiškos ir užtikrintų konkrečius rezultatus tvirtesnėms, labiau sujungtoms, atsparioms ir klestinčioms kaimo vietovėms“, – pažymi Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.
Visi, susitikime dalyvavę ŽŪR organizacijų lyderiai, išsakė savo problemas ir pateikė pasiūlymus.
Ministras K.Starkevičius, kalbėdamas apie laukiančius darbus, pabrėžė matantis didžiausią problemą – bendros žemės ūkio strategijos, kurios laikytųsi visos politinės partijos, trūkumą. „Turime atkurti pasitikėjimą institucijoms, o žaidimo taisyklės turi būti visiems suprantamos“, – sakė ministras.
Susitikime ministras daug dėmesio skyrė vieniems jautriausių klausimų – bendradarbiavimui su socialiniais partneriais, biurokratinių reikalavimų mažinimui, pareiškėjų konsultavimui, ūkių patikrų organizavimo skaidrumui ir paprastinimui, pasėlių deklaravimo tvarkai, kartų kaitai kaime aktualiam asmenų susietumui ir kt.
Žemės ūkio ministerija jau yra numačiusi ne vieną galimą šių problemų sprendimo būdą.
Kaip informavo ministras, šį rudenį ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys, siekiantys sustiprinti savo ūkių konkurencingumą, investicinės paramos galės kreiptis supaprastinta tvarka. Paraiškas teiksiančių ūkininkų laukia gerokai daugiau galimybių. Ūkiams modernizuoti supaprastinta tvarka bus skirta daugiau kaip 50 mln. eurų paramos lėšų dar 2024 metais.