Paskutinę balandžio savaitę Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis paskyrė Baltijos šalims. Aplankęs Estiją ir Latviją, balandžio 27-ąją jis dirbo Lietuvoje. Vizito darbotvarkė intensyvi: susitikimas su Prezidentu Gitanu Nausėda, Vyriausybės rūmuose – su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte bei žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku, vėliau pokalbis su Seimo Kaimo reikalų komiteto nariais. Nebuvo pamiršti ir žemdirbių savivaldos atstovai, su kuriais komisaras susitiko Europos Komisijos atstovybėje. Diskusija, kurią vedė pats atstovybės vadovas Marius Vaščega, buvo dalykiška ir atvira, nors laikas klausimų ir atsakymų sesijai – ribotas.
ES komisaro vizitas į Baltijos šalis paskatintas ypatingos situacijos. Šalys narės rengiasi įgyvendinti BŽŪP reformą ir pagal EK pateiktas pastabas per keletą mėnesių turės pakoreguoti nacionalinių strateginių planų juodraščius. Kita rimta vizito priežastis – dėl Rusijos invazijos į Ukrainą iškilę globalūs tiekimo, apsirūpinimui maistu iššūkiai. Pokalbiuose su šalies vadovais svarbus akcentas buvo pagalba Ukrainai, o susitikime su žemdirbių savivaldos atstovais ponas J.Wojciechowskis kvietė diskutuoti apie Strateginį planą – dokumentą, pagal kurį turėsime gyventi penkerius, o gal septynerius metus.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus svečią pasveikino kreipdamasis lenkų kalba bei pastebėdamas, kad jiems ne kartą teko susitikti Briuselyje, COPA-COGECA platformoje. Pasisakyme ŽŪR pirmininkas akcentavo keletą esminių dalykų. Vienas jų – žemdirbių veiklą komplikuojančios krizių grandinės: prie klimato kaitos iššūkių prisidėjo COVID pandemija, o dabar karas Ukrainoje, kurio poveikis tapo iššūkiu viso pasaulio kontekste. Kitas akcentas – iš dalies sprendžiama, bet išliekanti sena problema, dėl kurios Lietuvos žemdirbiai ne kartą vyko į Briuselį protestuoti. Tai lūkestis dėl teisingų tiesioginių išmokų, teisingo finansinio paskirstymo tarp ES šalių narių. Palaikymo, kad sąlygos būtų suvienodintos, lietuviai sulaukė iš Lenkijos, Čekijos, Latvijos, kitų šalių. Trečiasis akcentas – dėl BŽŪP naujojo laikotarpio, Strateginio plano. ŽŪR pirmininkas priminė, kad Strateginis planas buvo rašomas pandemijai įpusėjus, o šiandien turime visai kitą situaciją. Yra labai daug diskusinių klausimų – dėl bioįvairovės, ekologijos, miškinkystės, energetikos ir kt. Džiugina ryžtas finansiškai labiau palaikyti jaunuosius ūkininkus, šeimos ūkininkus. Tačiau ŽŪR nariai norėtų, kad labiau negu Strateginio plano projekte būtų ribojamos išmokos vienam subjektui – 60 tūkst. Eur.
Dr. A.Svitojus išsakė lūkestį, kad atsižvelgiant susidariusias sudėtingas aplinkybes BŽŪP 2023-2027 m. strateginiams planams reikalinga lankstesnė politika. Tai ne vien Lietuvos, bet ir Vidurio Europos žemdirbių pozicija. Žemdirbių savivaldos lyderiai iš dešimties šalių narių ją patvirtino Bratislavoje balandžio pradžioje pasirašydami komunikatą. ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus šį dokumentą čia pat įteikė ES komisarui J.Wojciechowskiui.
ŽŪR pirmininkas taip pat jis išsakė lūkestį, kad naujosios BŽŪP politikos įgyvendinimas turėtų būti atidėtas. „Palaikom žaliąjį susitarimą, bet nenorim greitų pokyčių“, – patikino.
Į konkrečias specifines problemas ES komisaro dėmesį atkreipė proga pasisakyti pasinaudoję ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas bei Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis.
A.Baravykas akcentavo, kad per pastaruosius 30 metų Lietuvoje nebuvo pastatyta nė viena didesnė kiaulių ferma, kiaulininkystės sektorius sumažėjo 80 proc., o aplinkosaugos problemos kaupiasi. LKAA direktorius siūlė svarstyti, ar nereikėtų peržiūrėti kiaulininkystės situacijos, padėti sektoriui išsilaikyti. Juk tai susiję su žmonių gyvenimu kaime, pajamomis, kultūra. A.Baravykas įvardijo ir bėdas dėl finansinės paramos. Vienas aspektas, kad ji juda labai lėtai: kiaulininkystė krizę išgyvena jau kelerius metus, bet finansinė parama juda taip, kad iki šiol dar nepasiekė kiaulių augintojų. Kitas aspektas, kad parama yra orientuota į smulkius ir vidutinius ūkius, nors stambių specializuotų ūkių finansinė padėtis dar blogesnė, nes parama jiems neadekvačiai maža, neleidžia išsikapstyti iš keblios padėties. Tokiomis sąlygomis investicijos į biodujų jėgaines, biofiltrus, gyvūnų gerovę bei kita nepasiekiamos.
S.Daniulis prabilo apie tai, kad nors kalbama apie vieningą Europą ir vieningus reglamentus, atskirų šalių narių žemdirbiai atsiduria nevienodose konkurencijos sąlygose jau todėl, kad yra skirtingas kofinansavimas: vienos šalys narės prie ES paramos iš nacionalinio biudžeto prisideda 10-15 proc., kitos 50 proc. ar net 100 proc. „Gaunam kelių greičių Europą, tą patį darbą atliekant pinigai ūkininkams nevienodi“, – sakė LEŪA vadovas svarstydamas, kad teisingiau būtų, jog EK nustatytų vienodas prisidėjimo iš nacionalinių biudžetų taisykles. S.Daniulis nurodė ir dar vieną aplinkybę, kuri kiša koją ES žemdirbių konkurencingumui – žalieji Europos ūkininkai bejėgiai prieš gausiai įvežamus trečiųjų šalių produktus, tokius kaip genetiškai modifikuota soja ar palmių aliejus.
Baigiant susitikimą dr. A.Svitojus pastebėjo, kad komisaras J.Wojciechowskis išgirdo pagrindines problemas, bet svarbiausi sprendimai dabar yra mūsų. Turime ieškoti kompromisų. Jei jų randame su Vidurio Europos žemdirbiais, sutarimą dėl pagrindinių problemų turime rasti ir Lietuvoje.
Po susitikimo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus lydėjo komisarą į ŽŪR narės Kasios Jankun ūkį Širvintų rajone.
Kasia Jankun ūkininkauja jau per 20 metų. Šiandien ūkyje 70 melžiamų karvių. Ūkyje gaminama pieno produkcija: sūriai, sviestas, grietinė, varškė. Iššūkių nebijanti ūkininkė atviravo, kad Lietuvoje auginti karves, o dar ir verstis pienininkyste yra labai nepopuliaru. Auginančiųjų karves šalyje kasmet mažėja, o naujų tokio tipo ūkių neatsiranda.
Ūkyje drauge su komisaru lankėsi ir į Lietuvą atvykęs Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solsky, kurį lydėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.