Kovo 20 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) savivaldos organizatorius Sigutis Jundulas pakvietė Marijampolės rajono ūkininkus į seminarą apie dirvožemio kokybės gerinimą ir išsaugojimą. Seminarą vedė ŽŪR konsultantė – lektorė Aušra Žliobaitė.
„ Nepaisant gražaus oro už lango ir laukuose prasidedančių darbų, į renginį susirinko nemažas būrys įvairių krypčių ūkių atstovų, kurie neabejingi savo dirbamos žemės kokybės išsaugojimui. Ūkininkai susidomėjo pristatytais gamybinių bandymų su įvairiais biologiniais preparatais, skirtingų Lietuvos regionų ūkiuose rezultatais ir domėjosi preparatų sudėtimi, ekonominiu jų panaudojimo efektyvumu, pardavimo kainomis. Užsimezgė gyva diskusija aktualiais dirvožemio degradacijos ir klimato šiltėjimo klausimais, taip pat apie tų reiškinių įtaką tolimesniam žemės ūkio vystymuisi. Susipažinę su bandymų duomenimis, seminaro dalyviai eilinį kartą įsitikino, kad tikrai yra alternatyvių priemonių užsibrėžtam augalų produktyvumui pasiekti, nenaudojant be saiko daug mineralinių trąšų, tuo pačiu tausojant dirvožemį, aplinką, bei mažinant produkcijos užauginimo savikainą”, – dalinasi mintimis ŽŪR savivaldos organizatorius Marijampolės rajone Sigutis Jundulas.
Žemės ūkio rūmai organizuoja informacinius seminarus ūkininkams siekiant pristatyti įgyvendinamo projekto rezultatus. ŽŪR projektą įgyvendina bendradarbiaudami su mokslo institucija – Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu Gamtos tyrimų centru ir 11 ūkininkų – žemės ūkio veiklos subjektų (7 grūdinių kultūrų, 2 daržininkystės, 2 uogininkystės ūkiai).
Įgyvendinant projektą jau įvykdyti bandymai 11-oje ūkių: Šiaulių r. ekologiniame ūkyje, esančiame palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – pupos; Joniškio r. chemizuotame ūkyje, esančiame palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – pupos; Ukmergės r. ekologiniame ūkyje, esančiame mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – pupos; Vilkaviškio r. chemizuotame ūkyje, esančiame palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – avižos; Anykščių r. chemizuotame ūkyje, esančiame mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – miežiai; Šalčininkų r. chemizuotame ūkyje, esančiame mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – miežiai; Šalčininkų r. ekologiniame ūkyje, esančiame mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – grikiai; Pasvalio r. nacionalinės kokybės produktų gamybos ūkyje, esančiame palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – morkos ir kopūstai; Pasvalio r. ekologiniame ūkyje, esančiame palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – morkos, kopūstai; Šiaulių r. chemizuotame ūkyje, esančiame palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – braškės; Biržų r. ekologiniame ūkyje, esančiame palankiose ūkininkauti vietovėse, bandoma kultūra – juodieji serbentai.
Žemės ūkio rūmų įgyvendinamo projekto tikslas – spręsti dirvožemio kokybės gerinimo, azotinių trąšų naudojimo mažinimo ir produkcijos derlingumo didinimo bei kokybės gerinimo problemas, siekiant didinti augalininkystės efektyvumą ir išteklių naudojimo tvarumą. Projektas numato didinti ūkių pelningumą, mažinant azotinių trąšų naudojimą, naujos kartos mikroelementų dėka išlaikant ar net pagerinant produkcijos derlingumą bei mikroorganizmų pagalba gerinant (atstatant) dirvožemio struktūrą bei produkcijos kokybę.
Probiohumus ir NaturGelio poveikį daržovių ir uoginių augalų augimui ir derliaus kokybei tyrė Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Sigita Jurkonienė ir pristatydama tyrimų rezultatus pažymėjo, kad ProbioHumus ir NaturGelio poveikyje karotenoidų kiekis šakniavaisiuose padidėjo 8%, cukrų 24%, askorbo rūgšties 12%. Nitratų kaupimasis mažai pakito lyginant su kontrole. Atlikus bandymus su braškėmis buvo nustatyta, kad tiriamieji junginiai įtakojo braškių vystymąsi: uogos masė lyginant su kontrole padidėjo vidutiniškai 23 proc. Nežymus vitamino C kiekio padidėjimas gautas uogose augusiose lauke su NaturGeliu + ProbioHumus. Neekologiniame ūkyje morkų vystymąsi ir derliaus formavimąsi intensyviausiai skatino ProbioHumus (du kartus po 3 l/ha purškimui) – vidutinė vieneto masė padidėjo 21%. Didžiausias cukrų (24%) ir askorbo rūgšties (12%) kiekio padidėjimas nustatytas bandymo variante ProbioHumus +NaturGelis. Antioksidantinio aktyvumo padidėjimas (33%) gautas su ProbioHumus. Tirtosios medžiagos nežymiai mažino nitratų kaupimasis morkose lyginant su kontrole. Ekologiniame ūkyje tiek NaturGelis, tiek ProbioHumus (3 l/ha du kartai uogakrūmių purškimui) skatino juodųjų serbentų uogų vystymąsi. Uogos masė lyginant su kontrole padidėjo 28% ir 45% atitinkamai, didėjant sausų medžiagų kaupimuisi 38% ir 57%. Antioksidantinis aktyvumas paveiktų uogakrūmių uogose padidėjo neženkliai – paklaidų ribose, antocianinų sudėties analizė skirtumų tarp bandymo variantų neparodė. Askorbo rūgšties kiekiai juoduosiuose serbentuose paveiktuose ProbioHumus prilygo kontrolei, o bandymo variante su ProbioHumus + NaturGeliu padidėjo ~4%.
Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Virgilija Gavelienė pristatė javų augimo, derliaus ir jo kokybės formavimo ProbioHumus ir NaturGelio poveikyje ypatumų tyrimus – įvertinus Humatų poveikį žieminių rapsų daigų augimui ir vystymuisi nustatytas aktyviausias junginys – NaturGelis. Ekologiniame ūkyje Šiaulių r., kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su vasariniais kviečiais buvo nustatyta, kad naudojant NaturGel+ Probio Humus skatinamas augalų derliaus struktūros elementų formavimasis: grūdų skaičius varpoje padidėjo 18 proc., o 1000 sėklų masė – 3 proc. Ekologiniame ūkyje Ukmergės r., kuris yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su vasariniais kviečiais buvo nustatyta, kad intensyviausiai augalai augo lauke su NaturGeliu, o didžiausia sėklų masė buvo lauke su ProbioHumus. Gautas rezultatas: 1000 sėklų masė padidėjo iki 5 proc. Neekologiniame ūkyje Anykščių r., kuris yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, atlikus bandymus su vasariniais kviečiais buvo nustatyta, kad laukuose, kuriuose naudotas NaturGelis ir ProbioHumus 1000 grūdų masė padidėjo vidutiniškai 10 proc. Neekologiniame ūkyje Telšių r., kuris yra palankiose ūkininkauti vietovėse, buvo nustatyta, kad avižų augalų aukštis lauke su ProbioHumus buvo didesnis 20 proc.
Projektas „Dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atstatymas), naudojant mikroorganizmus. Azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą, naudojant naujos kartos mikroelementus“ Nr. 35BV-KK-15-1-07891-PR001 vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ įgyvendinimo taisykles.
Kooperacijos ir ekonomikos skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė