Praėjusią savaitę įvykusiame Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) stebėsenos komiteto posėdyje buvo pristatyta KPP įgyvendinimo 2017 m. ataskaita, svarstyti programos pakeitimai ir jos priemonių projektų atrankos kriterijai. Paaiškėjo, kad iš 2014–2020 m. KPP skirtos 1,978 mln. eurų sumos pareiškėjams 2014-2017 m. išmokėta tik 43 proc. paramos lėšų.
Stebėsenos komiteto posėdyje dalyvavo ir penki ŽŪR tarybos nariai, įskaitant ŽŪR pirmininką Arūną Svitojų bei vicepirmininkus Algį Baravyką bei Vytautą Buivydą. Pateikiame jų komentarus.
Ne ūkininkai kalti, kad ES parama vėluoja
Arūnas SVITOJUS (ŽŪR pirmininkas): „Šį kartą ataskaitos vertinimas buvo kitoks nei ankstesni, nes praėjusį etapą vertinome žvelgdami į ateitį. Be to, bene pirmą kartą pabandėme patvirtinti ataskaitą ne formaliai ir nuolankiai išklausę balsuodami, bet įvyko ir gilesnė diskusija. Statistika tokia: iš Lietuvai skirtų 1,9 mlrd. EUR per tris likusius metus reikės įsisavinti beveik milijardą eurų. Nors ŽŪM tikina, kad tai geras rezultatas, manau, kad mes labai vėluojame. Vėluojame dėl vis dar taikomos perteklinės kontrolės. Neretai reikalavimai ES paramai gauti Lietuvoje vis dar griežtesni nei kitose šalyse, t.y. valdininkai paprasčiausiai apsidraudžia. Todėl tikrai ne ūkininkų kaltė, kad ES paramos panaudojimas vėluoja. Tiesa, pastaruoju metu valdžia deda pastangas, tačiau reikia ir toliau ES paramos gavimą supaprastinti. Ar tai pasieksime? ŽŪR pabandys prisidėti prie šio tikslo – atidžiau prižiūrėsime, kaip valstybės tarnautojai vykdo šią užduotį. Per artimiausius trejus metus turime dirbti efektyviau. ŽŪR tikslas – kad žemės ūkio politika būtų palanki kaime sukurti ir stiprinti verslų ir efektyvų vidutinį ūkį. Beje, tokį tikslą pastaraisiais metais kelia ir Briuselis.
Iki šiol vyraudavo bendradarbiavimas tarp ŽŪM ir žemdirbių savivaldos – ŽŪR. Dabar atsiranda poreikis ir supratimas, kad reikia tiesioginio bendradarbiavimo ir su kitomis valstybės institucijomis, pavyzdžiui, su Susisiekimo, Finansų, Švietimo ir mokslo ministerijomis, kad jos iš pirmų lūpų išgirstų žemdirbių nuomones ir pasiūlymus, kaip efektyviau padėti kaimui ir žemės ūkio sektoriui“.
Ataskaitoje trūksta rezultatų įvertinimo
Algis BARAVYKAS (ŽŪR vicepirmininkas): „Ataskaitoje pateikti statistiniai duomenys, kaip ir kiek panaudojome ES ir valstybės paramos, tačiau to neužtenka – reikėtų pateikti ir išvadas ne tik apie lėšų panaudojimą, bet ir kaip efektyviai tos lėšos buvo panaudotos, kas pasiekta ir ko nepavyko pasiekti. Pavyzdžiui, kiek buvo sukurta naujų darbo vietų, kiek atsirado naujų ūkių, kiek padaugėjo gyvulių ir t.t. Juk akivaizdu, kad žemės ūkio pajėgumai mažėja, todėl mums ir reikia ieškoti būdų, kaip sustiprėti. Iš dabartinių ataskaitų pateikimo – mažai naudos. Jeigu neieškosime naujų galimybių, tai ir plauksime pasroviui, niekas iš esmės nepasikeis. ŽŪM labai džiaugėsi dėl viešinimo sėkmės. Stebėsenos komiteto posėdyje pasakiau, kad ŽŪR tokiai išvadai nepritaria. Kodėl? Viešinimui skiriama daug lėšų, jos padalinamos žiniasklaidai ir viešinimo struktūroms, o kokie rezultatai? Neapgaudinėkime savęs – stambų užsakymą gavusi žiniasklaida valdžios institucijas vengia kritikuoti, vengia kelti problemas, todėl galutinis rezultatas yra prastas. Argi tokia padėtis valstybei naudinga? Pavyzdžiui, ŽŪR tarybos nariai savo nuomones posėdžiuose pateikia atvirai, tačiau žiniasklaida pritilusi, tarsi negirdi apie ką mes diskutuojame. Todėl manau, kad žemdirbių organizacijos irgi galėtų vykdyti viešinimo užduotis ir tikrai sėkmingiau, tikslingiau. Tęstinumo trūksta ir vadinamajam Kaimo tinklui. Baigsis jo finansavimas ir iš šio tinklo nieko neliks, nieko!
Visi žinome apie melioracijos problemas. Melioracijos darbai brangiai kainuoja, tai kodėl nebandome šios tikrai didelės problemos spręsti per struktūrinius fondus? Juk akivaizdu, kad iš kitur lėšų negausime.
Šlubuoja ir su energetika susiję projektai, pavyzdžiui, dėl biodujų jėgainių. Tokiais projektais būtų suinteresuoti stambesni gyvulių augintojai, kurių kompleksuose sukaupiama daug mėšlo. Tačiau parama buvo skirta… smulkiems ūkiams. Suprantu, kad smulkiesiems ūkiams reikia pagelbėti, bet juk akivaizdu, kad tik ne raginant statyti biodujų jėgaines. Aš ir klausiu – ar į pastatytą kooperatinę biojėgainę smulkieji kiaulių augintojai mėšlą turėtų nešti su kibirėliais? O po to stebimasi, kad ūkininkai nepateikė paraiškų ES paramai gauti. Taigi priežastys yra kitos“.
Pavojus dėl paramos sklaidos mažėjimo
Vytautas BUIVYDAS (ŽŪR vicepirmininkas): „Daugiau dėmesio ataskaitoje skyriau jaunųjų ūkininkų reikalams. Pabandžiau palyginti, kaip sėkmingai ir efektyviai buvo panaudojamos lėšos ūkių modernizavimui ir restruktūrizavimui bei paramą, skirtą jauniesiems ūkininkams. Žinome, kad modernizavimo sričiai skiriama daugiausia lėšų – iki šiol buvo įgyvendinti net 2 139 projektai. Paaiškėjo, kad daugiausia paramos iki šiol skirta augalininkystės ūkiams (53 proc.). Kodėl taip yra, juk jau visi suprato, kad ne augalininkystė sukuria didžiausią pridėtinę vertę? Nudžiugau, kad daug racionaliau ekonomiką išmano jaunieji ūkininkai – iš jų net 86 proc. pasirinko paramą gyvulininkystei plėsti, 7 proc. – daržininkystei ir dar 7 proc. kitiems sektoriams, tarp jų ir augalininkystei. Kuo toks jaunųjų pasirinkimas yra naudingas valstybei? Tuo, kad būtent gyvulininkystės ir daržininkystės ūkiai sukuria ne tik didžiausią pridėtinę vertę, bet ir sukuria daugiausia darbo vietų. ES rinkoje Lietuva atsilieka pagal apyvartą iš hektaro žemės ūkio paskirties žemės, o augindami grūdines kultūras apyvartos nepadidinsime. Todėl nereikėtų labai didžiuotis augančiu grūdų eksportu, juk tai reiškia, kad eksportuojame ne produktus, bet žaliavą. Tikiuosi, kad ŽŪM vadovai suprato mūsų pastabas.
Dėl paramos sklaidos modernizavimo projektams. Nors ŽŪM vadovai kalba, kad reikia didinti ES paramos sklaidą, tačiau konkterūs duomenys rodo, kad einama priešinga kryptimi. Štai mano skaičiavimais 2017 – aisiais vienam projektui vidutiniškai buvo skiriama po 38 tūkst. EUR. Manau, suma pakankama. Tačiau pagal mano turimus 2018 – ųjų duomenis, vienam projektui vidutiniškai prašoma net 201 tūkst. EUR. Blogai! Nors jaunieji ūkininkai į šią naują tendenciją jau anksčiau atkreipė ŽŪM dėmesį, bet reakcijos nesulaukėme. Taigi labai didelė galimybė, kad per paskutinius šio laikotarpio paramos metus didžiausia paramos dalis ir vėl atiteks tik stambiausiems ir stipriausiems ūkiams. Taigi valdžia kalba vienaip, o elgiasi kitaip.
2017 – aisiais patvirtintos 259 (iš 321 pateiktos) paraiškos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, iš viso skirta 9,7 mln. EUR. Tai geriau nei 2015 – aisiais, kai jaunieji ūkininkai pateikė apie 1800, o buvo patvirtinta tik 500 paraiškų. Kur dabar tie paramos negavę jaunieji ūkininkai? Manau, didelė jų dalis jau dirba užsienyje. Tokia valdžios daromų klaidų kaina.
Pateikiau ir daugiau pastabų bei pasiūlymų dėl jaunųjų ūkininkų amžiaus – mūsų nuomone ES reikalavimai nedraudžia jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programoje dalyvauti asmenims, kuriems tais metais sukanka 40 metų. Jaunieji ūkininkai tikisi, kad šiam mūsų pasiūlymui ŽŪM pritars“.
