Balandžio 12 d. įvyko Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Žemės ūkio rūmų Tarybos bendras posėdis. Posėdį pradėję Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas ir l. e. p. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis pažymėjo, kad posėdžio tikslas – konstruktyvi diskusija tarp Aplinkos, Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijų, siekiant atstovauti žemdirbių interesams dėl žemės ūkio veiklos subjektams keliamų aplinkosauginių reikalavimų.
Posėdyje dalyvavo Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vadovas Audrius Ščeponavičius.
Žemės ūkio rūmų Tarybos narys, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pristatė pranešimą apie gyvulininkystės plėtros tendencijas per pastaruosius 10 metų. Apžvelgė poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV) projekto rengimo problematiką. A. Baravykas pažymėjo, kad būtina naikinti esamą tvarką Dėl sanitarinėms apsaugos zonoms (toliau – SAZ) keliamų reikalavimų, kadangi esama tvarka yra ydinga. Žemės ūkio subjektai, norintys statyti, ar rekonstruoti gyvulininkystės objektus, negali to daryti kol neįregistruotos SAZ. Pranešėjas pristatė ir komunalinių atliekų tvarkymo problematiką, kai Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija) buvo patvirtintos rekomendacinės komunalinių atliekų tvarkymo įkainių apskaičiavimo metodikos, pagal kurias komunalinės atliekos rekomenduojamos susieti su gamybinių objektų plotu. Taigi, nors gyvulių tvartų plotai ir dideli, tačiau komunalinių atliekų kiekiai maži, todėl komunalininkai pelnosi garažų, sandėlių ir tvartų sąskaita. LRV nutarime kalbama apie komunalines, o ne gamybines atliekas, todėl jas logiška sieti su dirbančiųjų skaičiumi, o ne su gamybos plotu.
A. Baravykas taip pat atkreipė dėmesį į Aplinkos apsaugos agentūros reikalavimą į ūkių aplinkos monitoringo programas įtraukti ir dirvožemio stebėseną gamybinėje teritorijoje. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES 16 str. 2 dalyje nurodyta, kad periodiškos stebėsenos dažnumą kompetentinga institucija nurodo kiekvienam atskiram įrenginiui išduotame leidime arba bendrosiose privalomose taisyklėse, be to, periodiška dirvožemio stebėsena turi būti vykdoma kas dešimt metų, nebent tokia stebėsena atliekama remiantis sistemingu užteršimo pavojaus įvertinimu. Kadangi direktyva suteikia galimybę taikyti išimtį ir nevykdyti periodiškos dirvožemio stebėsenos, jeigu sistemingai kontroliuojant įrenginius nenustatytas dirvožemio užteršimo pavojus, manytina, kad nėra tikslinga visiems (kaip nurodyta aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo pakeitimo“ 8.5.2 ir 8.5.3 papunkčiuose) ūkio subjektams vykdyti poveikio dirvožemiui stebėsenos.
Kita problema – vandens apmokestinimas. Žemės gelmių įstatymas leidžia ūkiams naudoti turimų gręžinių vandenį savo ūkio reikmėms be leidimo, tačiau gyvulininkystės ūkiai priversti mokėti mokesčius už geriamąjį vandenį, kadangi turi leidimą išgauti vandenį, kuris yra TIPK sudėtinė dalis. Aplinkosauginis mokesčių rinkimo motyvas – skatinti vandens taupymą. Tačiau 90 % vandens naudojama gyvulių girdymui, o šiam fiziologiniam gyvulių poreikiui taupyti neleidžia Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimai. Taigi, pranešėjas pažymėjo, kad gyvulių girdymui skirtas vanduo neturėtų būti apmokestinamas.
Žemės ūkio rūmų Tarybos narys, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis pažymėjo, kad svarbu spręsti problemas horizontaliai, bendradarbiaujant su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis. A. Gaižutis įvardijo keletą problemų: Dėl saugotinų želdinių privačioje namų valdoje; dėl nuobaudų neadekvačių dydžių, padarius žalą gamtai; dėl saugomų teritorijų planavimo problematikos; dėl taikomo papildomo 5% apmokestinimo privačių miškų savininkams už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė akcentavo problemą, kad yra atvejų, kai neinformavus ūkininkų buvo įbraižyti žemės plotai, kuriuos būtina atitverti arba atstatyti į prieš tai buvusią būseną, kitu atveju bus taikomos baudos vadovaujantis Natura 2000 saugomų teritorijų reikalavimais.
Žemės ūkio rūmų Tarybos narys, Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša apgailestavo, kad Seime atsirado iniciatyva uždrausti kailinių žvėrelių auginimą. Č. Tallat-Kelpša informavo, kad užsiimant žvėrelių auginimu sukuriamos nuolatinės, stabilios ir gerai apmokamos darbo vietos: Lietuvoje šiame sektoriuje dirba apie 4 tūkst. darbuotojų. Ūkiuose laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, o prekyba kailiais yra skaidri, nes vyksta per aukcionus, kur mokėjimai atliekami tik per banko sąskaitas.
Žemės ūkio rūmų Tarybos narys, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pažymėjo, kad Lietuva privalo vykdyti Helsinkio konvencijos įsipareigojimus dėl Baltijos jūros baseino jūrinės apsaugos ir apgailestavo, kad Lietuvos derybininkai ES institucijose be jokių diskusijų ir tarimosi su socialiniais partneriais pritarė Paryžiaus susitarimui, dėl klimato kaitos, kurį 2016 m. spalio 5 d. ratifikavo Europos Sąjunga, o jo vykdymas Lietuvai kelia ir ateityje kels nemažai problemų.
L. e. p. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis priminė mėšlo ir srutų tvarkymo aprašą, pagal kurį skleisti mėšlą draudžiama iki balandžio 1 d., tačiau atsižvelgiant į meteorologines sąlygas kiekvieną pavasarį šį terminą tenka paankstinti, nes tai dažniausiai leidžia gamta. Esama tvarka, kai aprašą privalo pasirašyti Aplinkos ir Žemės ūkio ministrai galėtų būti supaprastinta.
Žemės ūkio rūmų Tarybos narė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė atkreipė dėmesį, kad aplinkosaugininkai ūkininkams turėtų būti pagalbininkais, o ne baudėjais.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas išklausęs probleminių klausimų, ir nuomonių pažymėjo, kad aplinkos apsauga yra gana griežtai reglamentuota, didelė dalis išvardytų problemų yra žinoma ir jas tikrai numatoma spręsti artimiausi metu. Taip pat K. Navickas pažymėjo, kad aplinkos apsaugos pareigūnai artimoje ateityje, visų pirma, privalės informuoti/konsultuoti ūkininkus – žemės ūkio veiklos subjektus, o ne taikyti sankcijas ir griežtas baudas. Ministras K. Navickas informavo, kad Aplinkos apsaugos ministerija pritarė esamam PAV įstatymo projektui, kuriame nepritarta savivaldybių veto teisei. K. Navickas pažymėjo, kad ateityje numatoma atsisakyti sanitarinių apsaugos zonų, kurios yra sovietmečio palikimas.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sutarė esant probleminiams klausimams jų neatidėlioti, o spręsti nedelsiant ir bendradarbiaujant su žemdirbių savivaldos organizacijomis.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pažymėjo, kad būtinos diskusijos ir susitarimai tarp Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasidžiaugė konstruktyviu posėdžiu, žemdirbių savivaldos organizacijų aktyvumu ir išsakytomis pastabomis, kurios artimiausiu metu bus aptartos ir sprendžiamos drauge su Aplinkos ministerija.
Baigiant Žemės ūkio rūmų Tarybos posėdį l. e. p. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis reziumavo, kad būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir geranoriškumas, o keliami aplinkos apsaugos reikalavimai turi būti pagrįsti moksliškai ir logiški.
[Best_Wordpress_Gallery id=”86″ gal_title=”2017_04_13″]